Šiuos rinktinius improvizuotojus suvedė Trondheimas. Šiame Norvegijos mieste įsikūrusi danų saksofonininkė Mette Rasmussen 2019-aisiais ėmėsi vadovauti bičiulių trio, gavusi pasiūlymą pristatyti autorinį projektą Oslo džiazo klube „Victoria“. Talentinga improvizuotoja, drąsi saksofono galimybių tyrinėtoja ryžosi išbandyti save ir muzikos kūryboje pristatydama garsioje Oslo džiazo scenoje su trio parengtą ugningą autorinę programą.

Pernai M. Rasmussen trio, kuriame O. M. Olseną pakeitė amerikiečių būgnininkas Chrisas Corsano, jau plojo Berlyno, Tamperės, Sarajevo džiazo festivalių, Vienos „Porgy & Bess“, Amsterdamo „Bimhuis“, Miuncheno „Unterfahrt“ džiazo klubų, Liublianos „Cankarjev Dom“, Kelno „Stadgarten“ publika. Prestižinėse scenose skambėjo nauji trio lyderės kūriniai.

Laisvojo džiazo ir improvizacinės muzikos pasaulyje Mette Rasmussen garsėja savo „sprogstama energija“. Ar grotų solo, ar Matso Gustafssono „Fire! Orchestra“ ir „Godspeed You! Black Emperor“, iš jos improvizacijų žyra kibirkštys. Kartais Mette altinis saksofonas primena legendinio Alberto Aylerio, kartais – aršiojo M. Gustafssono pasažus, bet danė sugebėjo atsispirti įtakoms ir suformuoti savo individualų garsą bei grojimo stilių, kuriam būdingi skvarbūs aukšti tonai ir kontroliuojami laisvojo džiazo ekspromtai.

Tyrinėdama saksofono garsines galimybes ir ekspresijos ribas, M. Rasmussen pasitelkia spalvingą technikų paletę, nuolat plečia savo instrumento muzikinį žodyną.

Gimusi Orhuse, menininkė studijavo muziką Helsinkyje, o šiuo metu siekia daktaro laipsnio Norvegijos mokslo ir technologijos universitete Trondheime.

Nuo karjeros pradžios ji reiškiasi įvairiuose trio: grojo su Kasperu Tomu Christiansenu ir Andreasu Langu, buvo trio „Riot“ su britų saksofonininku Samu Andreae ir šveicarų būgnininku Davidu Meieriu lyderė, gastroliavo su Ch. Corsano ir Georgesu Paulu. Ji taip pat grojo su Ch. Corsanu dviese, išleido albumų su juo bei trise su Tashi Dorji ir Tyleriu Damonu.

M. Rasmussen taip pat bendradarbiavo su Alanu Silva, Tobiasu Deliusu, Rudi Mahallu, Wilbertu de Joode’u, Axeliu Dörneriu, Johnu Edwardsu, Craigu Tabornu, Ståle Liaviku Solbergu, M. Gustafssono grupėmis.

Ji gastroliavo su daugybe partnerių ir kolektyvų, tarp jų – Sofia Jernberg, „Knarr“, „The Hatch“, Julienu Desprez’u, „Godspeed You! Black Emperor“, Zeena Parkins, Barry Guy, Valu Jeanty, Petteriu Eldu, Savannah Harris.

Pastaraisiais metais M. Rasmussen daugiau laiko praleidžia gastrolėse negu namuose, per metus ji pasirodo apie 150 koncertų.

Norvegų kontrabosininkas ir kompozitorius Ingebrigtas Håkeris Flatenas žinomas „Vilnius Jazz“ publikai iš legendinių Skandinavijos grupių „The Thing“ ir „Atomic“ bei amerikietiškos „The Young Mothers“ projektų festivalyje. Paskutinį kartą į šią sceną jis kilo 2019-aisiais su JAV džiazo korifėjumi Davidu Murray’umi.

Ingebrigtas studijavo džiazą Trondheimo konservatorijoje, vėliau savo braižą formavo grodamas su įvairomis Skandinavijos ir užjūrio grupėmis.

Mokytojais jis vadina Dereką Bailey, George‘ą Russellą, Chrisą McGregorą, kino režisierių Ingmarą Bergmaną, o įkvėpimo šaltiniais – pank muziką ir šiuolaikinį popsą, kasdienybės vaizdus ir garsus. Kritikai lygina kontrabosininką su tokiomis garsenybėmis kaip Paulas Chambersas, Wilburas Ware‘as, Charlie Hadenas, Malachi Favorsas.

Be šio improvizuotojo būtų sunku įsivaizduoti „The Thing“, „Free Fall“, „Atomic“, „Scorch Trio“ projektus. 2004-aisiais jis debiutavo ir kaip lyderis su savo suburtu „Chicago Sextet“, o nuo 2011-ųjų jo estetikos ir filosofijos reiškėja tapo Ostine (Teksasas, JAV) įkurta grupė „The Young Mothers“.

2006 metais bosininkas išvyko į JAV, iš pradžių apsistojo Čikagoje, vėliau – Ostine. Atvykęs į Teksasą, jis įkūrė ne tik grupę, bet ir avangardo festivalį „Sonic Transmissions“, suvienijusį panko, hiphopo, „free“ džiazo ir „indie“ scenas. Kritikai pripažino, kad norvegas atvėrė vietos muzikams naujas teritorijas ir ženkliai kilstelėjo alternatyvios kūrybos kartelę Ostine. 2015–2020 metais „Sonic Transmissions“ pristatė per 100 muzikantų iš JAV, Lotynų Amerikos, Norvegijos ir kitų Europos šalių.

Nuo 2020-ųjų I. H. Flatenas vėl gyvena Norvegijoje, čia toliau plėtoja šio festivalio idėjas, įkūręs savotišką jo filialą „Sonic Transmissions North“ ir įrašų kompaniją „Sonic Transmissions Records“.
Be jau minėtų kolektyvų, bosininkas groja grupėse „Icepick“, „I.P.A.“ ir Dave’o Rempiso „Percussion Quartet“, įvairiuose duetuose ir solo. Jo gastrolių maršrutai išvagojo daugybę pasaulio šalių, o instrumentas skamba daugiau kaip 200 albumų.

I. H. Flatenas koncertavo ir įrašinėjo muziką su Frode Gjerstadu, Dave‘u Rempisu, Bobby Bradfordu, the „AALY Trio“, Kenu Vandermarku, Stephenu Gauci, Tony Malaby, Danielu Levinu, Dennisu Gonzalezu and daugybe kitų džiazo meistrų.

2018 metais bosininkui įteiktas svarbiausias norvegų džiazo apdovanojimas „Buddy Prize“. Su „Atomic“ grupe jis du kartus pelnė „ Spellemannprisen“, vadinamą norvegišku „Grammy“.

Norvegų būgnininkas Olafas Moses Olsenas reiškiasi džiazo, roko, „neo prog“ ir techno muzikos scenose. Jau du dešimtmečius trunkanti partnerystė jį sieja su garsia norvegų roko grupe „BigBang“.

Jis taip pat gastroliavo ir įrašė albumų su žymiu danų rokeriu Timu Christensenu, grupe „Needlepoint“, grojo grupėse „Fra det Onde“, „Steamdome“, „Knarr“, dažnai pasirodo su savo broliu garsiu didžėjumi, dainų autoriumi ir įrašų prodiuseriu Terje Olsenu (sceninis vardas – Toddas Terje).