„Improdimensijos“ sąjūdžiui skirtą „Vilnius Jazz“ vakarą tęsia dvi išskirtinės laisvojo džiazo ir improvizacinės muzikos figūros, pastarąjį dešimtmetį jau ne kartą susitikusios Lietuvos scenose, tarp jų – ir „Improdimensijos“ cikle.

Iki smulkmenų išpuoselėti instrumentų valdymo įgūdžiai, platus išplėstinių grojimo technikų arsenalas ir drąsa rizikuoti − tai sieja išradingus saksofono skambesio tyrinėtojus M. Gustafssoną ir L. Mockūną. Papsėjimai, bumbsėjimai, blerbimai, garso gesinimai, tonų ir obertonų jūros, subtilūs žaidimai su instrumentų vožtuvais – tėra tik menka dalis nepaprastai turtingo judviejų muzikinio žodyno.

Matsas ir Liudas − nekvestionuotini savojo amato meistrai, kuriems neegzistuoja žodžiai „ribos“ ir „neįmanoma“. Grodami skirtingų tonacijų saksofonais bei klarnetais, o Matsas dar ir fleita, muzikantai patys brėžia ribas, kur jiems patogu. Bet net pasiekę ekstremalias aukštumas, jie sugeba nustebinti tiek save, tiek kitus, pakildami dar aukščiau.

M. Gustafssono ir L. Mockūno pasirodymas „Vilnius Jazz“ scenoje bus ne tik bandymas kilti aukštyn. Muzikantai taip pat pristatys naują dueto albumą, įrašytą 2022 m. lapkritį legendinėje Vilniaus plokštelių studijoje. Festivalio lankytojai albumą galės įsigyti pirmieji.

Matsas Gustafssonas – vienas iškiliausių Europos šiuolaikinės muzikos scenos vardų, kurį su didžiausia pagarba linksniuoja viso pasaulio melomanai. Per daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančią karjerą menininkas įsiamžino šimtuose albumų su dešimtimis skirtingų grupių, sukūrė savitą grojimo saksofonu manierą, pagarsėjo plačiais kūrybiniais interesais.

M. Gustafssonas nuolatos pabrėžia nesibaigiantį, be paliovos besitęsiantį savo skambesio formavimo procesą, kuriame susilieja daugybė skirtingų patirčių bei įtakų. Jis semiasi įkvėpimo ne tik iš laisvojo džiazo korifėjų, bet nevengia ir prisilietimo prie klasikinės, „folk“, elektroninės, roko ar šiuolaikinės akademinės muzikos. Savo kūrybiniame kelyje jis išlaiko pagarbų santykį su praeities muzikinėmis tradicijomis ir tuo pat metu entuziastingai neria į plačius šiuolaikinius eksperimentinius vandenis.

M. Gustafssonas nesistengia imituoti klasikinių žanrinių tradicijų ar sekti naujomis madomis. Priešingai, jis audžia nepakartojamą savo paties muzikinį gobeleną, kurio raštai – unikalus ir su niekuo kitu nesupainiojamas audžiančiojo parašas.

Šio kūrėjo savitumą bei universalumą liudija ne tik didžiąją žemės rutulio dalį apimanti koncertinė geografija ir pasirodymai prestižiniuose festivaliuose („Moldejazz“, „Roadburn“, „Unsound“, „Sonore“, „FAQ“, „A L‘ARME!“, „Sonic City“ ir t.t.), bet ir įspūdinga, daugiau nei pusę tūkstančio įvairių įrašų talpinanti diskografija. Joje puikuojasi ne tik išskirtiniai solo įrašai, bet ir bendri albumai su tokio kalibro žvaigždėmis kaip Peteris Brötzmannas, Joe McPhee, Kenas Vandermarktas, Mette Rasmussen, Colinas Stetsonas, Jimas O’Rourke, Craigas Tabornas, Agusti Fernandezas, Misha Mengelbergas, Derekas Bailey, Barry Guy, Hamidas Drake‘as, Brianas Chippendale‘as, Merzbow, tokiomis grupės kaip „Sonic Youth“, „The Ex“ ar „ZU“.

Improvizuotojas kuria muziką saksofonui solo, gyvajai elektronikai, ansambliams ir orkestrams, garso instaliacijoms, bendradarbiauja su šiuolaikinio šokio ir vaizduojamojo meno kūrėjais, teatro trupėmis ir literatais, kuruoja Švedijos koncertų instituto projektus ir konsultuoja festivalius. Jis prisidėjo prie Švedijos improvizacinės muzikos asociacijos atkūrimo.

Projektus šiam menininkui užsako Švedijos koncertų institutas ir nacionalinis radijas, Umeo miesto operos kompanijos „Norrlands Operans“ simfoninis orkestras, Vienos „Klangforum“ ir kiti festivaliai bei institucijos. Jo kūrinius atlieka „Copenhagen Art Ensemble“, „Trondheim Improvisers Ensemble“ ir „Trondheim Voices“, Peterio Brötzmanno tentetas, Thurstono Moore‘o „Sonic Youth“ ir daugybė kitų grupių.

M. Gustafssono vardas neatsiejamas nuo daugiau kaip 20 kolektyvų istorijos. Vieną ryškiausių – trio „The Thing“, o taip pat „Fire! Orchestra“ girdėjome ir „Vilnius Jazz“ scenoje.

M. Gustafssonas gimė Umeo mieste Švedijoje. Pirmasis jo instrumentas buvo fleita, bet jau nuo paauglystės jis grojo ir saksofonu bei savo paties sukonstruotu fleitofonu – savotišku fleitos ir saksofono hibridu. Iš pradžių Matsas muzikavo panko ir džiazroko grupėse. Improvizacine muzika jis susidomėjo 1982-aisiais, pradėjęs groti su būgnininku Kjellu Nordesonu – drauge jie įkūrė „AALY“ trio.

9-ojo dešimtmečio viduryje M.Gustafssonas persikėlė į Stokholmą ir ten įkūrė trio „Gush“ su Stenu Sandellu bei Raymondu Stridu, vėliau pradėjo bendradarbiauti su vokiečių būgnininku Paulu Lovensu, kuris tapo jo partneriu įvairios sudėties „NU“ ansambliuose.

Tarptautinei saksofonininko karjerai padėjo įsibėgėti Berlyne gyvenęs Svenas Åke Johanssonas, pasirodymai Dereko Bailey‘o projektuose Londone. Tuo metu jis tapo ir P. Brötzmanno tenteto nariu, įsitraukė į Čikagos improvizuotojų bendruomenę projektais su H. Drake‘u, K. Vandermarku ir kitais eksperimentininkais.

2000-aisiais su Th. Moore’u ir Jimu O’Rourke Matsas įkūrė „Diskaholics Anonymous Trio“, pradėjo bendradarbiauti su roko grupe „Sonic Youth“, tapo B. Guy „New Orchestra“ nariu, pradėjo įsitvirtinti su trio „The Thing“.

M.Gustafssono kūryba yra įvertinta Švedijos karališkosios akademijos Didžiuoju džiazo muzikos prizu (2004), „Expressen’s Spelmannen” prizu (2004), prestižiniu Šiaurės tarybos muzikos prizu (2011). Jis ne kartą buvo išrinktas Švedijos metų džiazo muzikantu.

Liudas Mockūnas − vienas ryškiausių ir savičiausių saksofonininkų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje. Šis muzikantas klausytojus stebina savo įspūdinga instrumentų valdymo technika bei unikaliomis muzikinėmis idėjomis. Scenoje jis žaižaruoja pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Iš Liudo saksofono taurės ar klarneto žiočių pilasi ne tik trapūs tarsi pirmosios snaigės pianissimo, bet ir viską tarsi taifūnas nušluojantys fortissimo.

Iš Panevėžio kilęs pučiamųjų virtuozas jau ne vienerius metus tvirtai laikosi pasaulio improvizacinės ir džiazo muzikos elito gretose. Tai neabejotinai dinamiškiausias Lietuvos kūrėjas, nuolat migruojantis per skirtingų žemynų festivalių ir klubų scenas, lipantis į jas su tokiais scenos mohikanais kaip Agusti Fernandezas, Marcas Ducret, Williamas Hookeris, Samuelis Blaseris, Ryoji Hojito, Otomo Yoshihide, Kazutoki Umezu, Akira Sakata, Peteris Evansas, Nate‘as Wooley, Barry Guy ir kt.

Menininkas bendradarbiauja su su Pierre’u Dorge bei jo „New Jungle Orchestra“, Jacobu Anderskovu, Nilsu Davidsenu, Matsu Eilertsenu, Mikko Innanenu, Marku Solborgu, Jonasu Westergaardu, Jakobu Riisu, Jaaku Sooääru, Hugo Carvalhais, Vladimiru Tarasovu, Vladimiru Čekasinu, Arkadijumi Gotesmanu ir daugybe kitų savitų džiazo kūrėjų. Jis grojo su Andrew Hillo „Jazz Par“ oktetu, „Ibrahim Electric“, britų „TrioVD“, „Free Tallinn Trio“, Raymondu Stridu, Franku Gratkowskiu ir kitais džiazo novatoriais, randa vis naujų kūrybos partnerių tarp Skandinavijos, Baltijos šalių, Lenkijos, Portugalijos ir kitų kraštų muzikantų.

Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Kopenhagos ritminės muzikos konservatoriją, Liudas greitai įsitvirtino Europos improvizacinės muzikos scenoje. 2004 metais jis kartu su Stefanu Pasborgu pelnė Danijos muzikos apdovanojimą už grupės „Toxikum“ albumą. Saksofonininko meistriškumas yra įvertintas ir Lietuvos, Latvijos bei Prancūzijos džiazo konkursų premijomis, džiazo festivalių „Vilnius Jazz“ ir „Birštonas“ prizais už nuopelnus Lietuvos džiazui, Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“.

2011 metais menininkui įteiktas Lietuvos teatralų apdovanojimas „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią muziką dramos spektakliui. L. Mockūnas taip pat yra parašęs muzikos „Copenhagen Art Ensemble“, Klaipėdos kameriniam orkestrui bei styginių kvartetui „Chordos“. Jis vertinamas ir kaip šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjas, žinomų kompozitorių Broniaus Kutavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Arvydo Malcio, Viačeslavo Ganelino, Dietricho Eichmanno, Vykinto Baltako, Ramintos Šerkšnytės, Giedriaus Puskunigio, Osvaldo Balakausko, Vytauto Germanavičiaus kūrinių interpretuotojas, yra šiuolaikinės muzikos ansamblių „Gaida“, „Konvoj Art“ bei Lietuvos ansamblių tinklo narys.

Saksofonininkas koncertavo kaip solistas su „Kralovy Hradec Symphony Orchestra“, Lietuvos valstybiniu bei Nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Šv.Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, styginių kvartetu „Chordos“. Su įvairiais kolektyvais jis gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Kinijoje, Japonijoje, Izraelyje.

2021-aisiais savo įdirbį šiuolaikinės ir klasikinės muzikos baruose L. Mockūnas vainikavo monumentaliu albumu „Polylogues”. Šio atlikėjo diskografiją sudaro apie 70 albumų. 2008 metais jo kartu su dviem bendraminčiais – muzikos firmos „Thelonious“ savininku Valerijumi Anosovu ir džiazo mėgėju Danu Mikailioniu – įkurta muzikos leidybos kompanija „NoBusiness Records“ tapo 2020-ųjų „Vilnius Jazz“ prizo „Už nuopelnus Lietuvos džiazui“ laureate.

L. Mockūnas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo katedros docentas, Šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos magistro studijų programos kūrėjas (kartu su kompozitoriumi Vykintu Baltaku). Šios programos ugdytiniai įsitvirtino „Improdimensijos“ sąjūdžio avangarde ir tapo tikru Vilniaus andergraundinio gyvenimo varikliu.