„Phoenix“ – „Feniksas“: taip savo naujausią, ketvirtąjį studijinį albumą, pasirodžiusį šių metų pradžioje, pavadino amerikiečių saksofonininkė ir kompozitorė Lakecia Benjamin. Jį prodiusavo daugkartinė „Grammy“ laimėtoja, būgnų magė Terri Lyne Carrington, o prie įrašų prisidėjo būrys garsių džiazo moterų, padariusių įtaką Lakecijai: Dianne Reeves, Georgia Anne Muldrow, Patrice Rushen, Sonia Sanchez, Angela Davis bei džiazo gigantas Wayne’as Shorteris.

Albumo pavadinimas, anot jo autorės, metaforiškas. Juo L. Benjamin primena lėtą Niujorko mirtį per pandemiją ir sugrįžimą į gyvenimą, o taip pat savo pačios stebuklingą prisikėlimą po 2021-aisiais patirtos autoavarijos.

„Tada visos dienos buvo vienodos – skyrėsi tik kas rytą pasitinkančio liūdesio laipsniu. Svajojau apie kitokius rytus. Mes negalėjome palūžti. Turėjome prisikelti kaip tie mistiniai paukščiai“, – taip pandemijos nuotaikas prisimena menininkė.

Jos naujausiame albume vyrauja originalios autorinės kompozicijos. „Phoenix“ atskleidžia tiek L. Benjamin, tiek ir ją supančių moterų talentą, kūrybingumą ir pasišventimą savo pašaukimui. Šis albumas – tai dar vienas laimėjimas kūrėjos, žinančios, kaip pagerbti savo mentorius ir ją išugdžiusias tradicijas.

Gimusi ir užaugusi Niujorko Manheteno dalyje Lakecia Benjamin groti saksofonu pradėjo Fiorello LaGuardia scenos menų vidurinėje mokykloje, o dainas ir poeziją kūrė nuo 13 metų. Vėliau ji pasirinko džiazo studijų programą Niujorko „New School“ universitete.

Lakecijos muzikinė karjera prasidėjo nuo „Latin“ šokių muzikos, o pirmasis darbas buvo trimitininko Clarko Terry suburtame kolektyve „Young Titans of Jazz“. C. Terry ir Reggie Workmanas dar karjeros pradžioje atvėrė saksofonininkei kelius bendradarbiauti ir gastroliuoti su visa plejada džiazo grandų, tarp jų – Rashiedu Ali, Christianu Mcbride’u, Gregory Porteriu, Davido Murray’aus bigbendu, Anita Baker, „Count Basie Orchestra“, Harry Belafonte, „Duke Ellington Orchestra“, Vincentu Herringu, Jamesu „Blood“ Ulmeriu.

L. Benjamin pasirodė keturiuose žemynuose, dalijosi scena su tokiomis megažvaigždėmis kaip Stevie’as Wonderis, Alicia Keys, Missy Elliot, „The Roots“. 2009 metais saksofonininkė pasirodė JAV prezidento Baracko Obamos inauguracijoje.

2012 metais su savo grupe L. Benjamin išleido debiutinį autorinį albumą „Retox“. Lakecijos dinamiškoje muzikoje susitinka džiazas, hiphopas ir soulas. Ji užsirekomendavo kaip sumani tradicijų saugotoja, žengianti koja kojon su jaunąja karta, be to, tapo ir paklausia aranžuotoja bei pūtikų vedle solidžiuose projektuose.

Ankstesnis Lakecijos albumas „Pursuance“ buvo skirtas Johno ir Alice Coltrane’ų kūrybai, ją saksofonininkė interpretavo kartu su savo kartos novatoriais – Ronu Carteriu, Dee Dee Bridegwater, Regina Carter, Gregu Osby, Steve’u Wilsonu, Marcusu Gilmore’u, Marcusu Stricklandu ir kitais. Įtakingiausią XX amžiaus džiazo porą L. Benjamin įamžino ir savo naujajame albume.

2020-aisiais svarbiausio džiazo leidinio „Downbeat“ kritikų apklausoje menininkė buvo pripažinta „Kylančia alto saksofono žvaigžde“, o Džiazo žurnalistų asociacija jai skyrė Metų perspektyviausios artistės titulą.

Pianistas Zaccai Curtisas „Phoenix“ įrašuose nedalyvavo, bet su L. Benjamin jį sieja beveik 20-ties metų partnerystė. 2005-aisiais apsigyvenęs Niujorke, Z. Curtisas nuolat grojo su L. Benjamin, Christianu Scottu, Donaldu Harrisonu, Eddie Palmieriu, Brianu Lynchu, Abrahamu Burtonu, Ralphu Petersonu, Avery Sharpe’u ir daugeliu kitų muzikantų.

Nuo pat karjeros pradžios jį lydėjo sėkmė įvairiuose džiazo konkursuose. 2003-2006 metais muzikantas pelnė laurus Amerikos kompozitorių, autorių ir leidėjų asociacijos (ASCAP) jaunųjų džiazo kompozitorių konkursuose, vėliau laimėjo stipendiją originaliai kompozicijai Konektikute, o 2017 metais – „Chamber Music America“ stipendiją džiazo kūrybai.

Pianisto kvartetas du kartus tapo JAV džiazo ambasadoriumi – JAV valstybės departamentas jį siuntė koncertuoti į Bangladešą, Kalkutą, Bengalūrą, Mumbajų, Šrilanką, Maldyvus.

Z. Curtisas kuria ir aranžuoja muziką savo kvartetui ir trio, o taip pat artistams Little Johnny Rivero, Steve’ui Kroonui, „Sonido Solar“. Su savo grupėmis jis išleido šešis albumus, be to, prodiusavo „Grammy“ nominuotą Andy Gonzalezo albumą „Entre Colegas“. Mat Z. Zaccai kartu su broliu įkūrė įrašų kompaniją „TRRcollective“, buriančią autorius, kurie kartu prodiusuoja ir leidžia savo muziką.

Z. Curtisas sukūrė ir mobilią muzikos naujienų programėlę „The Riff: Music News“, kuri nemokamai prieinama „iTunes“ ir „Android“ naudotojams. Muzikas yra dviejų džiazo vadovėlių autorius, šiuo metu dėsto džiazo disciplinas Hartfordo ir Rodo salos universitetuose. 2020-aisiais „Downbeat“ kritikai jį titulavo „Kylančia džiazo žvaigžde“.

Ivanas Tayloras groja bosu nuo devynerių metų, yra virtuoziškai įvaldęs ir akustinį, ir elektrinį instrumentus.

Jau mokykloje bosininkas muzikavo jungtiniame Ilinojaus valstijų džiazo kolektyve, su Čikagos džiazo meistrais Vonu Freemanu ir Orbertu Davisu. 2002-aisiais „Essentially Ellington“ konkurse, kuriame pasirodė žvaigždės statusu, jis susipažino su Wyntonu Marsaliu, kurio dėka įstojo į Juilliardo muzikos mokyklą.

Netrukus I. Tayloras tapo Mulgrew Millerio trio ir seksteto „Wingspan“ nariu, plačiai gastroliavo su šiais kolektyvais. Jis įsitvirtino Niujorko scenoje bendradarbiaudamas su daugybe iškiliausių šių dienų improvizuotojų, tarp jų – Rashidu Ali, Louisu Hayesu, Nicholasu Paytonu, Curtisu Fulleriu, Kenny Garrettu, Delfeayo ir Wyntonu Marsaliais, Robertu Glasperiu, „Take 6“, Rodney Jonesu, Russellu Malone, Cyrusu Chestnutu, Jonathanu Baptiste’u, Diana Ross, Chrisu Madsenu.

Būgnininko Enocho (EJ) Stricklando braižą įtakojo daugybė puikių jo kolegų – Elvinas Jonesas, Roy Haynesas, Jeffas „Tain“ Wattsas, Brianas Blade’as ir kiti. Enochas pabrėžia ieškantis įkvėpimo įvairiuose muzikavimo stiliuose ir praktikose. „Tai tikrasis mano balsas. Be to, aš stengiuosi niekada nepamiršti, kad muzikavimas yra malonumas“, – teigia menininkas.

E.J. Stricklandas greitai įaugo į Niujorko sceną, čia užmezgė ilgametę partnerysę su Ravi Coltrane’u, Russellu Malone, Manueliu Valera, apkeliavo daug pasaulio ir su Reggie Washingtonu, Dave’u Weissu, Christianu Sandsu. Jam teko padirbėti taip pat su W. Marsaliu, Cassandra Wilson, Herbie Hancocku.

Šiandien būgnininkas aktyviai kuria muziką ir reiškiasi kaip grupių lyderis bei muzikantas. Per pastaruosius dešimt metų jis įsiamžino daugiau kaip 60-yje albumų.