Kompozitorius ir pianistas Tomas Kutavičius po įspūdingo pasirodymo pernai Vilniaus triptike „Pokalbiai su Šviesa“ grįžta į festivalį nauju, kalbos muzikines ištakas tyrinėjančiu projektu „Kai kalba sugrįžta į savo muzikinę atmintį“. Jo atspirties tašku tapo poeto Mindaugo Milašiaus-Montės eilėraštis „Kamis“ ir garsaus semiotiko bei rašytojo Umberto Eco filosofinė įžvalga.

M. Milašiaus-Montės eilės – tai poezijos laisvasis džiazas, įtraukiantis netikėtais posūkiais, žongliravimu raidžių skambesiais ir prasmėmis. Žodžių sąskambiai čia kuria stiprų garsinį foną, kuris kartais yra ne mažiau svarbus už loginę eilėraščio prasmę. Jo eilėraščio „Kamis“ personažas – tai japonų mitinė būtybė, primenanti didžiulį šamą. Buvo tikima, kad krutėdama ji sukeldavo žemės drebėjimus.

Kamio vaizdinys T. Kutavičiaus kūrinyje tampa garsine nematomos jėgos metafora, o kompozicijos dramaturginę ašį formuoja Umberto Eco įžvalga: „Jei su <...> skiemenavimu derinsime ir tam tikrą kvėpavimo techniką, suprasime, kaip nuo skiemenavimo pereinama prie ekstazės, o nuo šios – prie magiškųjų galių, nes raidės, iš kurių mistikas kuria derinius, yra tie patys garsai, iš kurių Dievas sukūrė pasaulį.“

„Ši įžvalga iškelia esminį klausimą: kas slypi už žodžio, prieš jam tampant reikšme? Kalba čia grįžta į savo pirmapradę būseną – į garsą, kvėpavimą, ritmą ir vibraciją. Mindaugo Milašiaus-Montės tekstas tampa tiltu tarp archajiško kalbos suvokimo ir šiuolaikinės improvizacinės muzikos“, – aiškino projekto sumanymą autorius.

Idėjai įgyvendinti jis subūrė savito braižo muzikantus, kurių patirtis, improvizacinė laisvė ir individualus muzikinis mąstymas tampa neatsiejama kūrinio dalimi. Projekto vizualizacijos autoriai – Linas Liandzbergis, Ingrida Viktorija Umbrasaitė, Artūras Valiauga ir Rokas Valiauga.

Tomas Kutavičius reiškiasi ir džiazo, ir akademinės muzikos kūryboje. Jis įgijo abiejų krypčių išsilavinimą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Vilniaus konservatorijoje bei LMTA (pastarojoje studijavo kompoziciją).

Menininkas savitai jungia kūryboje džiazo ir klasikinės muzikos priemones, kaip atlikėjas puikiai valdo klavišinius instrumentus ir vokalą. Su įvairiais scenos partneriais jis pasirodė svarbiausiuose šalies džiazo festivaliuose, gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje.

Džiazo scenoje T. Kutavičius bendradarbiavo su Petru Vyšniausku, Arkadijumi Gotesmanu, Juozu Milašiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, Skirmantu Sasnausku, Arūnu Šlaustu, Daliumi Naujokaičiu, Vytautu Labučiu, Vladimiru Tarasovu, Vladimiru Čekasinu, Klausu Kugeliu, Theo Jörgensmannu, Jacques Sironu, Jana Koubkova, Anatolijumi Vapirovu ir kitais iškiliais muzikais.

Iš solinių jo džiazo projektų paminėtini „Pasikalbėjimas su savo siela“ (1991), „Magister Ludi“ (2001), „Rudens giesmė“ (2004), „Dialogas su Tėvu“ (2025).

Palankaus kritikų įvertinimo ir atlikėjų dėmesio sulaukia ir akademiniai T. Kutavičiaus opusai. Jo Koncertas „Dieviškas šėlas“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui buvo išrinktas „Geriausiu 2013 metų kūriniu“, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui sukurta opera vaikams „Nykštukas nosis“ – apdovanota Kauno miesto „Fortūnos“ prizu, o muzika teatro studijos „Ąžuolas“ projektui „Kelionė“ įvertinta Tarptautinio teatrų festivalio Grenoblyje „Grand Prix“.

Tomas Kutavičius sukūrė operų, baletą, miuziklų vaikams, daug muzikos įvairių šalies teatrų dramos spektakliams, taip pat Tokijo „Doros“ teatro spektakliui. Jo akademinė kūryba, kaip ir džiazas, yra temperamentinga, alsuojanti improvizacijos polėkiu.

Kazimieras Jušinskas yra vienas kūrybingiausių jaunosios kartos saksofonininkų. Jis baigė šiuolaikinės muzikos ir improvizacijos magistro studijas LMTA, aktyviai koncertuoja Lietuvos džiazo festivaliuose, dalyvauja tarpdisciplininiuose projektuose, „Improdimensijos“ orkestro programose, užsiima pedagogine veikla.

Su grupėmis „Brave Noises“ ir „Džiazlaif“ K. Jušinskas yra laimėjęs „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso „Grand Prix“, su DJ Extended (Kristupu Giku) pasirodė ne tik Lietuvos, bet ir Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos scenose.

Saksofonininkas dalyvauja režisieriaus Karolio Kaupinio projekte „Radvila Darius, Vytauto“, groja Dominyko Digimo ir Kamilės Gudmonaitės operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“, režisieriaus Žilvino Vingelio spektaklyje „Kafka Insomnia“. Šiuo metu jis taip pat muzikuoja laisvosios improvizacijos kolektyvuose „Illucid“ bei „Katarsis4“.

Fleitininkas Kristupas Gikas reiškiasi šiuolaikinėje, improvizacinėje ir eksperimentinėje muzikoje. Jis baigė šiuolaikinės muzikos ir improvizacijos magistro studijas bei doktorantūrą LMTA, prieš tai studijavo klasikinę fleitą M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir LMTA, sonologiją Hagos karališkojoje konservatorijoje Nyderlanduose.

Menininkas domisi skirtingomis muzikos tradicijomis bei stiliais, savo kūryboje trina jų ribas, derina akustinį ir elektroninį garsą. Jo arsenale – ne tik įvairios fleitos, bet ir saksofonas, kompiuteris, dambrelis bei patefonas, kurio plokšteles jis dažnai sukioja kaip DJ Extended.

Šiuo pseudonimu improvizuotojas jau devintus metus muzikuoja su bendramoksliu saksofonininku K. Jušinsku. Duetas yra koncertavęs ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos scenose. Kristupas taip pat yra improvizacinės muzikos grupės „Ferry Good Company“ (buvusi „Laivo troupe“), „Fleitų 3” narys, groja „Improdimensijos“ orkestre.

Arkadijus Gotesmanas yra vienas įdomiausių Lietuvos perkusininkų, kompozitorius, poetas, režisierius, pedagogas, prodiuseris, orkestro „Vilniaus klezmeriai“ siela, Utenos perkusijos ir džiazo festivalio meno vadovas.

Jis kuria ir įrašinėja muziką teatrui, atlieka ją spektakliuose, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, yra nebylių filmų gyvo garsinimo entuziastas, rengia projektus su šokėjais, literatais, aktoriais ir vaizduojamojo meno kūrėjais, autorinius spektaklius. 2025 metais išleido albumą „Muzika įsivaizduojamam baletui“.

Šio garsų alchemiko stichija – laisvasis džiazas ir improvizacinė muzika. Jo kūryboje daug poezijos, magijos, neįprastų instrumentų derinių.

Arkadijus improvizavo su daugybe įvairių krypčių pasaulinių muzikos korifėjų. Jis groja ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs žymių lietuvių kompozitorių pasaulinių premjerų.