Džiazas ypatingas tuo, kaip vystėsi jo stiliai. Aukščiausios prabos menas visada auga ir kinta, šakojasi ir plečiasi dėsningai, logiškai. Todėl apie jo raidą galima kalbėti kaip apie vieningą visumą.

Džiazo stiliai šios muzikos istorijoje užima lygiai tokią pačia vietą, kokią Europos koncertinėje muzikoje užima klasicizmas, barokas, romantizmas ar impresionizmas. Jie atspindi savo epochą.

Praktiškai visi didieji džiazo muzikantai jautė ryšį tarp stiliaus bei laikmečio, kuriame jiems teko gyventi ir kurti.

Diksilendo nerūpestingumas atliepė žmonių jausenas Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse. Čikagos stiliuje atgyja vadinamųjų „triukšmingųjų dvidešimtųjų“ („Roaring Twenties“) nerimas. Swingas atspindi visuomenės gerovę, gyvenimo standartus prieš pat Antrąjį pasaulinį. Bebop – tai keturiasdešimtųjų nervas ir įtampa. Šaltajame džiaze juntamas atsisakymas nuo visko tų, kurie materialiai gerai apsirūpino, tačiau už lango mato masiškai gaminamas vandenilines bombas... Hard bop kupinas protesto, kurį greitai nuramino madinga funk ir soul muzika. Dėl to jis įsiuto ir pratrūko, tiesiog sprogo bekompromisiniu free jazz.

O štai septyniasdešimtųjų džiazas atplukdo naują nusiraminimo bangą. Įgavę skaudžios išminties muzikantai ima siekti aukštumų, tačiau jau nebe savęs sunaikinimo, nebe chaoso sąskaita.

Aštuoniasdešimtieji, devyniasdešimtieji, trečias tūkstantmetis... Kas toliau?

Apie visą tai džiazo saksofono virtuozo, praktiko ir teoretiko, grupių „Soyuz Kosmicheskogo Avangarda“ bei „Auktyon“ muzikanto Nikolajaus Rubanovo paskaitoje jau ateinantį antradienį, sausio 27 d. 18:00 val., kavinėje "Balti drambliai"(Vilniaus g. 41, Vilnius)

Nemokamai. Paskaita vyks rusų kalba.