Fotoparoda: "Džiazas iš pirmos eilės"

Festivalyje „Vilnius Jazz“ pirmoji salės parterio eilė visada skiriama akimirkų fiksuotojams fotografams. Šiemet jų būrelis Vilniaus senojo teatro fojė pristato ir bendrą parodą. Tai –
Vytauto Suslavičiaus, Daivos Klovienės, Sigito Kondrato, Vilmos Dobilaitės, Vyginto Skaraičio ir Gretos Skaraitienės perteikti „Vilnius Jazz“ festivalio momentai ir nuotaikos.
Parodos kuratorė – fotografė Greta Skaraitienė.

Apie parodos autorius

Vytautas Suslavičius: „Pirmosios mano džiazo nuotraukos buvo su kraugeriais uodais prie Neries, kai per Lietuvą ėjo roko maršas. Ten savo dūdą pūtė Petras Vyšniauskas. Tuo nesibaigė. Tęsinys – jau rimtų rimčiausias: ne tik paneriais ėjo ir ėjo... Net pats save „įkalinau“ džiaze. Iki gyvos galvos. Sėdžiu jau 26 metus“.
Be V. Suslavičiaus neįsivaizduojamas ne tik „Vilnius Jazz“, bet ir Kauno, Birštono džiazo, „Vilnius Mama Jazz“ festivaliai ir jų fotorenginiai.Tarp gausių šio fotomenininko kūrybos albumų ne vienas skirtas džiazui. V.Suslavičius studijavo fiziką Vilniaus universitete, mokytojavo Elektrėnų vidurinėje mokykloje, o vėliau daugiau kaip du dešimtmečius dirbo Lietuvos elektrinėje, gyveno Elektrėnuose. Visą tą laiką meniškos sielos fizikas nesiskyrė su fotokamera. 2018 m. jo nuopelnai Lietuvos džiazui įvertinti „Vilnius Jazz“ apdovanojimu.

*
Vilma Dobilaitė: „Mėgstu „Vilnius Jazz“ festivalį, nes čia susitinka laisvos sielos, gimsta idėjos. Man tai erdvė, kurioje džiazas skamba kitaip – drąsiau, netikėčiau, gyviau“.

V. Dobilaitė kasmet keliauja į festivalį iš Ispanijos – kaip į namus, kuriuose kaskart atranda kažką naujo. Vilma yra ne tik fotografė, bet ir muziejininkė. Ji vadovauja fotografijos festivaliui „ValenciaPhoto“ Ispanijoje.

*
Daiva Klovienė: „Fotografavimas džiazo koncertuose mane užbūrė. Kai salės prietemoje žiūriu pro fotoaparato akutę, scenoje grojantis atlikėjas taip priartėja, kad, atrodo, užčiuopiu jo sielą. Muzikai užgrojus mano vidinėmis stygomis, pamirštu viską pasaulyje, tarsi susilieju su garsu, su atlikėju, instrumentais, išgyvenu iš scenos besiliejančias emocijas. Kartais atrodo, kad leisdami save fotografuoti muzikantai įsileidžia tave taip arti, kad matai jų „nuogumą“, nesuvaidintus jausmus. Juk scenoje jie kartais patiria beveik agoniją, aistros viršūnę, o tu esi tas stebėtojas „pro rakto skylutę“. Jaučiuosi ypatinga jų patikėtine. Lyg prisiliečiu prie kažko sakralaus, be galo intymaus.

D. Klovienė yra profesionali psichologė psichoterapeutė. Fotografuoti džiazo koncertuose ji pradėjo, susipažinusi su savo vyru, šviesaus atminimo kompozitoriumi ir muzikantu Algirdu Klova, kuris rašydavo straipsnius muzikos temomis, o Daiva juos iliustruodavo savo nuotraukomis, dažniausiai savaitraštyje „7 Meno dienos“. Fotografavime ji atrado sąsajų su terapija. Kiekvienas susitikimas su žmogumi jai – lyg meno kūrinys, turintis pradžią, temos vystymą ir pabaigą. Pokalbis, kaip ir fotografija, – nenuspėjami, surepetuoti jų neįmanoma.

*
Sigitas Kondratas: „Nemoku fotografuoti džazo koncertų – aš fotografuoju džiazą, jo kuriamas nuotaikas. Fotografuodamas džiazuoju kartu su muzikantais“.

S. Kondratas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Džiazu jis susidomėjo dar mokykloje, kaimynui pakvietus pasiklausyti „kitokios“ muzikos. Nuo tada nebegali gyventi be džiazo. Tad ėmė fotografuoti koncertuose ir – ne pagal užsakymą, o sau. Todėl per įžymybių pasirodymus gali sukurti puikių pritariančiųjų muzikantų nuotraukų, jei šie groja iš širdies ir skleidžia gerą energiją. Jam nerūpi autoritetai, jo nuotraukos – ne atlikėjų, bet džiazo muzikos portretai.

*
Greta Skaraitienė: „Džiazas – laisvų žmonių muzika. Laisvės pojūčiu jis užkrečia visus klausytojus, o ypač – fotografus, sėdinčius taip arti scenos. Festivalyje „Vilnius Jazz“ aš pamėgau fotografuoti garsus, atradau savo braižą. Jei pavyksta perteikti džiazą nuotraukose – būnu laiminga. Džiazas mane pakerėjo, be jo neįsivaizduoju savo gyvenimo. Ta ypatinga nuotaika pirmoje salės eilėje vilioja vėl ir vėl sugrįžti į „Vilnius Jazz“ festivalį“.

Greta Skaraitienė 1990 metais baigė fotografiją tuometinėje Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje ir nuo 1993-ųjų aktyviai dirba kaip fotožurnalistė ir fotomenininkė.
Nuo 2005 m. G. Skaraitienės darbai kasmet atrenkami į Lietuvos spaudos fotografijos finalininkų parodas. 2022 m. jos kūrinys tapo „Lietuvos spaudos fotografija 2022-ieji“ laimėtoju „Pramogos“ kategorijoje ir pelnė „Auksinio kadro“ apdovanojimą. Darbas „Jazz” buvo atrinktas projektui Vilniaus mieste „Menas be stogo“.
Menininkė pradėjo fotografuoti džiazą 2015 metais festivalyje „Vilnius Jazz“. Ji surengė džiazo parodas „Vilnius Jazz“ portretai“, „Džiazo sluoksniai“, drauge su vyru Vygintu – „Užstrigę džiaze“. Gretos parodos keliauja per Lietuvos galerijas, kultūros centrus ir bibliotekas.

*
Vygintas Skaraitis: „Iš šeštos eilės geriau girdisi, iš pirmos geriau matosi. Labai smagu klausytis muzikos ir kartu fotografuoti.“

V. Skaraitis yra profesionalus fotografas, nuo 1986-ųjų aktyviai dirbantis kaip fotožurnalistas. Jo darbai ne kartą buvo nominuoti apdovanojimams „Lietuvos spaudos fotografijos“ konkurse ir atrenkami į Lietuvos spaudos fotografijos finalininkų parodas. Džiazą fotografuoti Vygintas pamėgo dar 1991-aisiais, Mokytojų namuose rengtuose džiazo vakaruose. Kartu su žmona Greta jis surengė džiazo parodą „Užstrigę džiaze”.