Julieno Desprez suburtas trio „Abacaxi“ pirmą kartą sužibėjo Europoje 2019 metais prisistatydamas Berlyno džiazo festivalyje. 

Kritikai grupę vadina „gaivia klasikinio roko ansamblio reinkarnacija“, jos muziką –„intensyvaus elektrinio garso skulptūromis“. Trio pasirodymuose susilieja „noise“, fankrokas, garso menas ir vizualinis šou su šviesos blyksnių choreografija bei stepą primenančiu gitaristo šokiu grojant efektų pedalais.

Pasak žurnalo „DownBeats“,  šiuo metu tai vienas įdomiausių tarpžanrinių ansamblių.

Julienas Desprez gitaristo karjerą pradėjo džiazo ir roko projektais, bet netrukus susidomėjo alternatyviomis kūrybos formomis, įvairiomis garso transformacijomis ir įtraukė į savo eksperimentus kūno raišką bei erdvinius efektus.

Klausantis jo, bet nematant, neatrodo, kad muzikantas groja elektrine gitara – įvairūs garso modifikatoriai, mikrofonai ir efektų pedalai, paverčia ją mušamaisiais, vargonais ir bet kuriuo kitu norimu instrumentu. 

J. Desprez pasirodymuose susipina improvizacinė muzika, garso menas ir performansas. Blyksint šviesoms šokančios gitaristo rankos, kojos ir visas kūnas tarsi nukelia klausytojus į hipnotizuojantį mago seansą. Julienas maksimaliai išnaudoja instrumento ir savo fizines galimybes. Tai ypač ryškiai atsiskleidžia jo soliniuose projektuose „Acapulco Redux“,  „Agora“,  „ARC“ ir kituose.  

Be „Abacaxi“ projektų, jis bendradarbiauja su sambos grupe „Coco Raizes de Arcoverde“, bosininke ir garsų menininke iš Briuselio Farida Amadou, groja trio „MOPCUT“. Scena suvedė J. Desprez su daugybe muzikos įžymybių, tarp jų – Charlie Hadenu, Matsu Gustafsonu, François Jeanneau, Louisu Sclavisu, Benoit Delbecq‘u, Hanu Benninku, Hubert‘u Dupont‘u, Robu Mazureku, Jefu Parkeriu, Noël‘iu Ackchoté, Marcu Ducret, Sylvainu Darrifourcq, Magic Maliku, Hasse Poulsenu.

Muzikas yra vienas iš nacionalinės organizacijos  „Collectif Coax“ steigėjų. Tai – Prancūzijos įvairaus žanro šiuolaikinio meno kūrėjų susivienijimas, ypač skatinantis ir remiantis netradicinių projektų autorius bei jų meno sklaidą regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Jean-François Riffaud baigė Ruano vaizduojamųjų menų mokyklą ir iš pradžių savo meninius sugebėjimus realizavo kurdamas instaliacijas ir performansus. Pasukęs į muziką, jis koncertavo alternatyviose scenose, džiazo klubuose ir festivaliuose su įvairomis grupėmis („Syntax Error“, „Electric Vocuhila“, „Parque“t, „Abacaxi“, „The World“). 

Pastaruoju metu bosininkas daugiausiai reiškiasi Prancūzijos ir kitų Europos šalių eksperimentinės muzikos scenose, domisi garso skulptūromis, mėgsta kūryboje kontrastus, šviesos ir tamsos žaismą.

Jean- François yra tradicinės muzikos aistruolis, šiuo metu mokosi groti ir eksperimentuoja Havajų gitara.

Būgnininkas, perkusininkas ir kompozitorius Francesco Pastacaldi gimė Italijoje. Jis studijavo džiazą Paryžiaus konservatorijoje ir nuo 2000 m. gyvena Prancūzijoje.

Francesco atkreipė į save dėmesį, subūręs su bičiuliais radikalaus skambesio trio „Jean Louis“, kuris 2007 m. tapo konkurso „Jazz à la Défense“ laureatu, o F. Pastacaldi buvo apdovanotas šiame konkurse kaip instrumentininkas. Šis trio beveik dešimtmetį drebino Prancūzijos džiazo scenas, išleido keturis albumus, gastroliavo Europoje ir JAV, bendradarbiavo su vengrų saksofonininku Akosh S ir šiuolaikinės muzikos ansambliu „Quatuor Béla“.

Be „Abacaxi“, būgnininkas nuolat bendradarbiauja su vokalistais Fantazio ir Davidu Lafore, „punk garage“ stiliaus grupe „Cheveu“, fleitiste iš Sirijos Naïssam Jalal, šokėja Maeva Lamolière ir videomenininku Arthuru Arbez‘u, groja duete „Ciccio & 2mo“ bei tarptautiniame kvartete „Brique“, kuria solinius projektus ir muziką filmams.