Menininkai visada ieško jų kūrybingumą žadinančių iššūkių. Kai tam padeda dar ir ilgametė partnerystė, kaip šiuo atveju, randasi ypatinga muzika. Šio kvarteto būgnininkas ir saksofonininkas drauge muzikuoja įvairių sudėčių kolektyvuose jau keturis dešimtmečius, seniai gyvuoja ir V. Tarasovo tandemas su elektroninės muzikos virtuozu T. Perkisu. O grupės pianistas S. Sandellas prilygsta šiems muzikantams talentu ir kūrybingumu.

Kvarteto nariai pripažįsta: tikra svajonė groti su tokio kalibro ir jautrumo partneriais – tai intriguojanti ir įkvepianti patirtis tiek patiems improvizuotojams, tiek ir auditorijai.

Įvairiais saksofonais grojantis, valdantis elektroniką ir koncertiną Jonas Raskinas yra labiausiai žinomas kaip garsaus saksofonų kvarteto „Rova“ vienas įkūrėjų, grojantis jame baritoniniu ir altiniu saksofonais. „Rova“ išleido daugiau kaip 40 albumų, apkeliavo daugybę šalių. „Rova“ kvietimu legendinis Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo trio surengė savo istorines gastroles JAV. 2007 m. šis kvartetas su V. Tarasovu ir šveicarų perkusininku Fritzu Hauseriu koncertavo festivalyje „Vilnius Jazz“.

J. Raskinas studijavo kompoziciją ir saksofoną, karjeros pradžioje grojo Johno Adamso ir Barney Childso naujosios muzikos ansambliuose. 8-ajame dešimtmetyje jis vadovavo „Tumbleweed“ šokio kompanijai, prisidėjo prie alternatyviojo meno erdvių „Blue Dolphin“ ir „Farm“ įkūrimo San Fransiske.

Saksofonininkas aktyviai reiškiasi kaip kompozitorius, yra laimėjęs įvairių organizacijų ir kolektyvų kūrybinių užsakymų, sukūręs muzikos teatrui, kinui, šokio kompanijoms.

Jis įgrojo albumų su Anthony Braxtono kvintetu, Timu Berne, Phillipu Gelbu, Dana Reason ir Pauline Oliveros, „JR Quartet“ (su Liz Allbee, George‘u Cremaschi ir Gino Robairu), FPR trio (su Franku Gratkowskiu ir Phillipu Greenliefu), išleido autorinių albumų. Kitos J. Raskino grupės – „The Out Of Bounds Trio“ (su Timu Bulkley ir Safa Shokrai), duetas su būgnininku Jonu Bafusu, projektai „2+2“ (su Ph. Greenliefu) ir „The Long Table“ (su Ph. Greenliefu, Johnu Hanesu, Danu Seamansu ir Johnu Shiurba).

Stenas Sandellas yra ryškus Švedijos improvizacinės muzikos balsas: klavišininkas, grojantis fortepijonu, vargonais, elektroniniais instrumentais, prodiuseris, filosofijos daktaras. 2012 m. jo muzikos nuopelnai įvertinti Švedijos karališkosios muzikos akademijos Džiazo apdovanojimu.

S. Sandellas bendradarbiauja su iškiliausiais Skandinavijos improvizuotojais Emiliu Strandbergu, Paalu Nilssenu-Love, Johanu Berthlingu, Svenu-Åke Johanssonu, Matsu Perssonu, Sofia Jernberg, Carlu-Axeliu Dominique, Matsu Gustafssonu, Raymondu Stridu, pasaulinėmis žvaigždėmis Evanu Parkeriu, Chrisu Cutleriu ir kt. Jis dalyvauja projektuose su vizualiojo meno, šokio kūrėjais, rašytojais.

Timas Perkisas laikomas vienu įdomiausių gyvosios elektronikos ir kompiuterinio garso meistrų, svarbia improvizacinės ir elektroninės muzikos figūra. Per dešimtmečius trunkančią savo karjerą jis bendradarbiavo su šimtais muzikantų, tarp jų – daugeliu JAV ir Europos laisvosios improvizacijos lyderių.

Pats menininkas subūrė nemažai ansamblių, tarp jų – „FuzzyBunny“, „Splendor Generator“, „League of Automatic Music Composers“, „the Hub“, „Rotodoti“, „Natto Trio“. Jam ir „the Hub“ Karlsrūhės (Vokietija) meno ir medijų centras skyrė „GigaHerz“ prizą už laimėjimus elektroninėje muzikoje.

Improvizuotojus traukia šio menininko intelektualumas ir atvirumas bendražygių idėjoms. T. Perkisas koncertavo ir įrašinėjo muziką su pianistu Chrisu Brownu, saksofonininku Johnu Butcheriu, gitaristu Fredu Frithu, perkusininku Gino Robairu, trimitininku Wadada Leo Smithu ir daugeliu kitų įžymybių. Jo darbai skambėjo avangardo židiniuose Šiaurės Amerikoje, Europoje, Japonijoje.

T. Perkisas apipavidalino mokslo ir muzikos muziejų ekspozicijas San Fransiske, Toronte, Seatle, jis talkina įvairioms institucijoms kaip medijų konsultantas, garsėja kaip išradingas vaizdo ir garso aparatūros tobulintojas. Menininko straipsnius publikuoja leidiniai „The Computer Music Journal“, „Leonardo“, „Electronic Musician“. Jis yra reziduojantis Mills koledžo Ouklande kompozitorius.

Perkusininkas, kompozitorius, vizualiojo meno kūrėjas Vladimiras Tarasovas savo darbais įspaudė ryškų pėdsaką džiaze ir akademinėje muzikoje. Jis kuria muziką orkestrams, kino filmams, teatrui, nuo 1991-ųjų yra Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.

Menininkas į Lietuvą atvyko 1968-aisiais iš Archangelsko. 1971 metais tapo V. Ganelino trio nariu, įgrojo su juo 34 albumus, 2017 m. pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už Lietuvos džiazo mokyklos sukūrimą.

Muzikas bendradarbiavo su daugeliu scenos meno atstovų ir institucijų, tarp jų – Štutgarto valstybiniu teatru, Niujorko Bruklino muzikos akademijos „Majestic Theatre“, Orleano „Josef Nadj Centre Choregraphique National“. 1999-2002 m. jis vadovavo Lietuvos rusų dramos teatrui, režisavo čia spektaklius.

Nuo 1991 m. V. Tarasovas dalyvauja personalinėse ir grupinėse vizualiojo meno parodose, kuria audiovizualines instaliacijas, kurioms temų dažnai suranda kelionėse po egzotiškas šalis. Menininkas rodė savo darbus Diuseldorfo „Kunsthalle“, Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje, Paryžiaus Pompidou centre, Venecijos bienalėje, „EXPO-2008“ Saragosoje, Majamio „Bass Museum of Art“, Stokholmo „Kulturhuset“, svarbiose Lietuvos parodų erdvėse bei kituose meno centruose.

Kūrėjas dėstė ir vedė seminarus Bremeno aukštojoje muzikos mokykloje, Podevilio meno centre Berlyne, Vizualiojo meno institute Orleane, Kalifornijos universiteto menų fakultete bei „University of the Pacific“, Diuseldorfo ir Vilniaus dailės akademijose bei kitose mokyklose.

Vladimiras Tarasovas nuolat pasirodo teatro, džiazo bei vizualiojo meno projektuose Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje, JAV, kitose šalyse. Jis surengė ne vieną projektą su lietuvių bei užsienio literatais.

Perkusininkas yra muzikavęs su Andrew Cyrille’u, „Rova“ saksofonų kvartetu, Anthony Braxtonu, Lauren Newton, Butchu Morrisu, Thomaszu Stanko, Didier Petit, Marku Dresseriu, Gyorgy Szabadosu, Masahiko Satoh, Kazutoki Umezu, Anatolijumi Vapirovu bei kitais iškiliais džiazo ir improvizacinės muzikos kūrėjais.

Kompozitoriaus ir improvizuotojo talentas ryškiai atsiskleidžia V. Tarasovo soliniuose perkusijos projektuose. Jo diskografijoje – dešimtys solinių albumų. Menininko nuopelnai Lietuvos džiazui įvertinti „Vilnius Jazz“ apdovanojimu ir Birštono festivalio Didžiuoju prizu. Savo gyvenimo ir kūrybos patirtimi jis pasidalijo keliose autorinėse knygose.