Talentingus Niujorko muzikantus vienijantis kvintetas „Elder Ones“ pelnė vienos novatoriškiausių amerikietiškų alternatyviosios muzikos grupių reputaciją. Jo maištinga, socialiai angažuota kūryba kunkuliuoja „punk“, laisvojo džiazo, avangardo energija.

Ansamblio įkvėpimo šaltiniai – nuo AACM (Association for the Advancement of Creative Musicians/Kūrybingų muzikantų tobulėjimo asociacija, įkurta 1965-aisiais, stiprus Čikagos eksperimentinės scenos katalizatorius, įsukęs daugelio džiazo novatorių karjeras), Johno ir Alice Coltrane‘ų, Sun Ra, Pharoah Sanderso palikimo iki hinduistų religinių dainų „bhajans“ ir Pietų Indijos tradicinės muzikos.

Savitą grupės koloritą kuria jos lyderės Amerikos indės A. Kidambi fisharmonija ir teatrališkas vokalas, įsiliejantys į hipnotizuojančias ansamblio džiazo melodijas.

„Elder Ones“ išleido tris albumus: „Holy Science“ (2016), „From Untruth“ (2019) ir „New Monuments“ (2024). Pastarąjį įkvėpė pandemijos metų sukrėtimai – nuo rasinių protestų iki ūkininkų maištų Indijoje, o labiausiai – Niujorką supurtę neramumai po tragiškos afroamerikiečio George‘o Floydo žūties nuo policininko rankos.

Pasak A. Kidambi, albumo pavadinimas „New Monuments“ simbolizuoja senųjų kolonializmo monumentų griūtį ir naujos eros pradžią. Grupės lyderė yra judėjimų prieš socialinę neteisybę aktyvistė, viena iš organizacijų „Pietų Azijos artistai diasporoje“ ir „Muzikantai prieš policijos brutalumą“ steigėjų. Ji įrašė garso takelius išsivadavimo kovoms skirtiems menininko Suneilo Sanzgiri filmams. „Elder Ones“ muzikantai tiki muzikos galia siekiant socialinio teisingumo.

Grupė intensyviai koncertuoja JAV ir užsienyje, pasirodė daugelyje prestižinių scenų, tarp jų – Kennedy ir Lincolno centruose, „Moers“, „Big Ears“, „Rewire“ festivaliuose. Grupę puikiai įvertino „The New York Times“, „Wire Magazine“, „Pitchfork“, NPR, „The Quietus“ ir kiti leidiniai.

Amirtha Kidambi užaugo dainuodama „bhajan“ muziką su fisharmonijos pritarimu. Ji gilinosi ir į „Bharatanatyam“ šokį pagal tradicinę indų muziką. Ši patirtis ryški jos kūryboje, bet indų kultūros apraiškos anaiptol neišsemia jos tapatybės.

Menininkė studijavo Bruklino koledže ir Kolumbijos universitete Vakarų klasikinį vokalą, muzikologiją ir etnomuzikologiją, reiškėsi kaip šiuolaikinių akademinės muzikos kompozitorių Roberto Ashley, Luigi Nono ir kitų kūrybos interpretuotoja. Vėliau ją įtraukė Niujorko avantroko scena ir improvizacinės muzikos bendruomenė.

A.Kidambi, kaip grupės „Elder Ones“ lyderės, debiutas sulaukė pačių geriausių įvertinimų. Kritikų apklausose ji buvo pripažinta kylančia žvaigžde vokalo ir kompozicijos kategorijose.

Amirtha taip pat yra viena pagrindinių Mary Halvorson seksteto „Code Girl“ narių, bendradarbiauja įvairiuose projektuose su kontrabosininku Williamu Parkeriu, groja duetuose su saksofonininku Dariusu Jonesu, bosininku Luke Stewartu, gitaristu Matteo Liberatore, pianiste Ananya Ganesh, perkusininku Mattu Evansu.

Ji dalyvavo projektuose su Niujorko improvizacijos žvaigždėmis Hamidu Drake‘u, Shahzadu Ismaily, Trevoru Dunnu, Matana Roberts, Ingrid Laubrock, Tyshawnu Sorey, Nicku Dunstonu, Maria Grand, Ava Mendoza ir daugeliu kitų.

Įvairios meno rezidencijos, fondai ir kitos organizacijos skyrė šiai menininkei stipendijas ir užsakymų. Jos kūriniai skambėjo Niujorko „Carnegie Hall“, „MoMA PS1“, „Whitney Museum“, Vašingtono „Kennedy Center“ salėse, garsiuose JAV, Vokietijos, Portugalijos festivaliuose.

Išeivių iš Dominikos šeimoje gimęs saksofonininkas ir kompozitorius Alfredo Colonas žavisi Dominikos folkloru, saksofono vizionierių Alberto Aylerio ir Ornette Colemano kūryba.

Jis bendradarbiavo su Williamu Parkeriu, Henry Threadgillu, Mosesu Sumney, Dawn Richard, Cautious Clay, Arturo O’Farrillu, Jamaaladeenu Tacuma, Harishu Raghavanu, Aaronu Parksu ir kitomis scenos įžymybėmis, pristatė savo kūrybą Niujorko „Winter Jazz Fest“, scenos menų ir naujosios muzikos salėje „Roulette Intermedium“, Džiazo galerijoje ir kitose erdvėse.

Saksofonininkas parašė kūrinių Dominikos menininkų asociacijos ir „Metropolis Ensemble“ užsakymu. Šiuo metu jis yra „Roulette Intermedium“ reziduojantis menininkas.

Saksofonininkas Mattas Nelsonas garsėja kaip vienas labiausiai nenuspėjamų Niujorko andegraundo virtuozų dėl nepaprastai margo savo repertuaro ir lankstumo. Spalvingi jo projektai sunkiai paklūsta klasifikacijai.

Baigęs Oberlino konservatoriją, jis sugrįžo į gimtąjį Įlankos rajoną (Bay Area) ir įsitvirtino jo muzikos bendruomenėje. 2010 m. M. Nelsonas persikėlė į Bruklino rajoną Niujorke ir ėmė koncertuoti su grupėmis „Battle Trance“, GRID, „Elder Ones“, „Premature Burial“, „Skeletons“, „Weasel Walter Large Ensemble“. Jis taip pat pasirodo solo, dažnai naudoja koncertuose elektroniką.

Lesteris St. Louisas yra svarbi Niujorko eksperimentinės scenos figūra – violončelininkas improvizuotojas, kompozitorius, garso dizaineris, prodiuseris ir projektų kuratorius, savo darbais griaunantis žanrų barjerus. Jis kuria performansus, instaliacijas, užsiima meniniais tyrimiais ir leidyba.

Menininko koncertų maršrutai driekėsi per JAV, Europą, Kanadą, Kiniją ir Pietų Ameriką. Jis pasirodė daugelyje prestižinių scenų ir renginių, tarp jų – Lincolno ir Kennedy centruose, Berlyno ir Vankuverio džiazo festivaliuose, Tarptautiniame Darmštato muzikos institute, „Performa“ ir „Whitney“ bienalėse, Amsterdamo „Bimhuis“ džiazo klube.

St. Louisas bendradarbiavo su Chrisu Williamsu, Edi Kwonu, Jaimie Branchu, Robu Mazureku, Aruanu Ortizu, Donu Byronu, Williamu Parkeriu, Shahzadu Ismaily, Lukasu Koenigu, Miho Hatori, „Irreversible Entanglements“, „TAK Ensemble“, „The International Contemporary Ensemble“, „Random International“, „Wet Ink Ensemble“ ir daugybe kitų scenos pažibų, sukūrė muzikos „The JACK Quartet“, Jennifer Koh, „String Noise“, „Ghost Ensemble“ ir kitiems atlikėjams.

Kaip kuratorius, muzikas pristatė daugelio pasaulio kompozitorių portretus Niujorko eksperimentinės muzikos scenoje „SpectrumNYC“, kuruoja įvairaus formato renginius kitose erdvėse, kuria projektus su vizualiojo meno atstovais.

Būgnininkas ir prodiuseris Jasonas Nazary persikėlė į Niujorką iš Atlantos 2005 m., o neseniai įsikūrė Brukline ir spėjo paveikti čionykštę improvizacinės muzikos sceną. Jis groja įvairiausiuose projektuose, o su džiazo, panko ir soulo grupe „Little Women“ apkeliavo Šiaurės Ameriką ir Europą, išleido tris albumus.

Būgnininko diskografijoje – dvi dešimtys albumų. Jis įrašė muzikos su savo įkurta grupe „Anteloper“, Dariuso Joneso trio, Noah Kaplano ir Chriso Pitsiokoso kvartetais, su Joe Morrisu, Dave‘u Crowellu, Travisu Reuter, Emilie Weibel ir kitais improvizuotojais.