Retos sudėties (fleita, elektrinė arfa ir būgnai) trio debiutavo ekspromtu 2020 metais ir jau sulaukė džiazo prodiuserių dėmesio bei entuziastingų savo kūrybos įvertinimų tiek Prancūzijoje, tiek svetur. Grupę ėmėsi globoti Europos džiazo tinklas (Europe Jazz Network – EJN), kai „Nout“ laimėjo šio tinklo kartu su festivaliu „12 Points“ įsteigtą, programos „Kūrybiška Europa“ remiamą apdovanojimą „Zenith Award”.

Nuo 2019-ųjų teikiamu apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į perspektyviausius šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos ansamblius bei solistus, suteikti postūmį jų karjeroms Europoje, taip prisidedant prie europietiško džiazo raidos. Pernai „Nout“ prisistatė 400 muzikos profesionalų Europos džiazo konferencijoje Marselyje. EJN įsipareigojo paremti dar mažiausiai penkis šio trio pasirodymus džiazo tinklo narių šalyse.

„Zenith Award” laimėtojas renkamas iš skirtingoms Europos šalims atstovaujančių festivalio „12 Points“ dalyvių pagal kūrybingumą ir originalumą. Iš „Nout“ šito neatimsi. Trijulė savo muzika tarsi balansuoja tarp „Nirvanos“ ir Sun Ra pasaulių, tirdama savo instrumentų galimybių ribas su nežabota aistra. Šios muzikantės gali būti piktos ir linksmos, trapios ir pašėlusios, bet visada išlieka preciziškos ir įdomios.

Neveltui grupės pavadinimui jos pasiskolino Egipto dangaus deivės Nutos vardą. „Nout“ muzikoje susitinka diena ir naktis, džiazas, „noise“, elektroninė ir klasikinė muzika. Pačios muzikantės lygina savo kūrybą su netikėtų posūkių kupinu scenarijumi, kuris nukelia klausytoją čia į kino salę, čia sviedžia iš tamsos į karštą šokių aikštelę.

Fleitininkė Delphine Joussein garsėja kaip išradinga, ugningo temperamento improvizuotoja, produktyvi kūrėja. „Nout“ yra jos veiklos centras, bet Delphine groja ir daugelyje kitų grupių, tarp jų – „Boolvar“, „Bastille“, „Abats“, „Pimprenelle“. Ji aktyviai bendradarbiauja su muzikos įrašų leidykla „Gibantonium“, kurioje šiemet pasirodė ir „Nout“ EP.

Arfininkė Rafaëlle Rinaudo niekada neketino tapti simfoninio orkestro artiste. Naujų patirčių paieškos ją anksti atvedė į improvizaciją. Dar studijuodama mergina įsitraukė į andegraundo sceną, ėmė eksperimentuoti elektrine arfa pasitelkdama įvairiausius priedėlius.

Rafaëlle yra aktualiosios muzikos platformos „Plages Magnétiques” menininkė, dalyvauja įvairuose šios institucijos projektuose. Arfininkės arsenale – muzika nuo užfiksuotų tekstų iki spontaniškos kūrybos, roko, elektronikos.

Būgnininkė Blanche Lafuente dėl džiazo atsisakė teatro studijų. 2014 m. ji nėrė į laisvąją improvizaciją, įkūrusi su prancūzų saksofonininke ir klarnetininke Morgane Carnet duetą „Qonicho Ah!“.

Būgnininkė yra dažnas svečias eksperimentinės muzikos ir šiuolaikinio meno erdvėje „The Instants Chavirés“ Paryžiaus priemiestyje. Ji bendradarbiauja su teatro, šokio profesionalais, poetais, etnomuzikos atlikėjais, Olivier Benoit ansambliu „Electron“, eksperimentuoja su savo grupe „Mamiedaragon“.