Šie muzikantai yra groję „Vilnius Jazz“ scenoje kituose projektuose: V. Courtois – solo (2018 m.), F. Corneloup‘as – prancūzų kontrabosininko Henri‘o Texier kvartete (2017 m.). Dabar iškilios prancūzų džiazo asmenybės suvienys savo talentus duete.

Menininkų įsitikinimu, tai – esmingiausia muzikinio bendradarbiavimo forma. V. Courtois violončelė ir F. Corneloup‘o baritoninis saksofonas tobulai papildo vienas kitą spontaniškoje, kupinoje permainingų nuotaikų ir staigmenų muzikinėje kelionėje.

Vincent‘as Courtois yra vienas iš nedaugelio violončelės didmeistrių džiaze. Jis groja šiuo instrumentu nuo šešerių metų ir studijavo klasikinę violončelę Paryžiaus konservatorijoje. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjęs groti su Didier Levallet‘u, Dominique‘u Pifarely‘u bei Christianu Escoudé, jis atrado džiazą ir improvizacinę muziką.

Klasikinis išsilavinimas suteikė violončelės virtuozui puikius profesinius pagrindus ir nepriekaištingą grojimo techniką. V. Courtois muzikavime paradoksaliai dera laisvė ir įstabus tikslumas, dėmesys detalėms.

1990-aisiais violončelininkas įkūrė savo džiazo kvartetą, vėliau įsiliejo į grupes „Pendulum Quartet", „Tukish Blend", „Zebra 3", F. Corneloup‘o septetą, grojo įvairiuose trio ir Rabiho Abou-Khalilo grupėse. 2006-aisiais subūrė kitą džiazo kvartetą su Jeanne Lagt, Marcu Baronu ir Francois Merville‘u, 2010-aisiais – grupę WAT. Dažnais jo scenos partneriais tapo klarnetininkas Louisas Sclavisas, trombonininkas Yvesas Robert‘as, pianistas Sylvie Courvoisier, saksofonininkas Michelis Portalas.

Jau kelis dešimtmečius V. Courtois koncertuoja ir solo, o solinius albumus leidžia nuo 1990-ųjų. Jie sudaro nemenką artisto gausios diskografijos dalį.

Violončelininkas sėkmingai reiškiasi ne tik džiaze. Jis sukūrė muziką „Cezariu“ apdovanotai ir „Oskarui“ nominuotai animacinei juostai „Ernestas ir Selestina“, įrašė kartu su H. Texier garso takelį Bertrand‘o Tavernier filmui „Šventoji Lola“, dalyvavo kino ir teatro projektuose kartu su Louisu Sclavisu, bendradarbiavo su literatais ir fotografais.

Džiazo scena V. Courtois suvedė su visa plejada įžymybių, tarp jų – Pierre‘u Favre, Jimu Blacku, Tomasu Stanko, Dave‘u Douglasu, Joachimu Kuhnu, Dave‘u Hollandu, Michel‘iu Petrucciani, Gérardu Marais, Rita Mitsuko, Johnu Greavesu, Marilyn Crispell, Joëlle Léandre, Geraldu Cleaveriu, Ikue Mori.

François Corneloup‘as yra savamokslis saksofono talentas. Improvizavimo įgūdžius jis pradėjo kaupti meistrų džiazo dirbtuvėse ir pamažu tvirtai įsiliejo į prancūzų džiazo elitą. Anot kritikų, F. Corneloup‘as mėgsta muzikuodamas pavojingai priartėti prie savo galimybių ribos ir tarsi grumtis su savimi.

Šio artisto raiškos paletė – nuo duetų iki orkestrų. 1986 m. jis subūrė savo pirmąjį kvartetą, po kelerių metų prisidėjo kuriant kolektyvą „Incidences“, vėliau vadovavo dar ne vienam kvartetui, subūrė savo trio, „The Calligraphers Orchestra“, grojo H.Texier ir Hélène Labarrière kvartetuose, D. Pifarély‘o ansamblyje „Dédales“.

F. Corneloup‘o projektuose dalyvauja Sylvainas Kassapas, H. Labarrière, D. Pifarély, Franckas Tortiller, Marcas Ducret, Ericas Echampard‘as ir daugelis kitų ryškių džiazo kūrėjų.

2010 metais menininką už nuopelnus Prancūzijos kultūros ministerija apdovanojo Meno ir literatūros ordinu („Odre des Arts et des Lettres“).