Šį koncertą galima laikyti garsiajam menininkui, poetui ir filmininkui Jonui Mekui (1922-2019) skirto ciklo „Keep singing“ tęsiniu. Pernai Dalius Naujokaitis-Naujo Vilniuje surengė visą savaitę trukusį J.Mekui skirtą „Keep singing“ festivalį, subūręs rinktiniai džiazo, avangardo, etnomuzikos bei akademinės scenos atstovus. Net tris originalius projektus pernai „Vilnius Jazz“ festivalyje pristatė J.Meko bendražygiai ir gerbėjai, tarp jų – filmininko įkvėptas Niujorko trio „Užupis“.

Dabar supažindiname su D.Naujokaičio-Naujo ir J.Meko 2006-aisiais suburta grupe „Now We Are Here“.

Prieš pasirodymą Niujorko „The Stone“ klube paklaustas, kokiu vardu pristatyti naują jo grupę, J.Mekas, gurkšnodamas tekilą, ištarė vienintelį, jo galva, tinkantį jai pavadinimą: „Now We Are Here“. Daugelį metų jis buvo pagrindinis šios grupės narys, skaitydavęs savo poeziją improvizuojant bičiuliams.

Jie pasirodė daugelyje pasaulio muzikos scenų ir meno galerijų. Ir štai čia, dabar – „Vilnius Jazz“ scenoje – J.Meko bendražygiai atiduos duoklę savo įkvėpėjui. Šia proga tekstus iš savo mėgstamų Giordano Bruno (1542-1600) veikalų skaitys senas J.Meko bičiulis, italų menininkas, filosofas ir poetas Giuseppe Zevola, pritariant Gintei Preisaitei, Eugenijui Varkulevičiui-Varkaliui, Jonathonui Haffneriui ir Daliui Naujokaičiui-Naujo.

Giuseppe Zevola dėsto tapybą Romos ir Katanijos meno akademijose ir percepciją bei vizualinę komunikaciją Neapolio universitete „Suor Orsola Benincasa“, Italijos filosofijos studijų institute.

Jo gyvenimą ir meną stipriai įtakojo intelektualus bendravimas su Hermannu Nitschu, Peteriu Kubelka, Antonio Gargano, Buzu Barclay, Jonu Meku ir Bernardu Heidsiecku.

G.Zevolos darbo dešimtmetį Neapolio banko instituto istoriniuose archyvuose vainikavo daug reikšmingų darbų, kurių svarbiausias – „Nuobodžiavimo malonumai“. Įžangą šiam veikalui parašė garsus istorikas Ernstas H. Gombrichas.

1998-aisiais poeto namais ir kūrybos laboratorija tapo senovinė jachta „Halloween“, įkvėpusi jo poemą „Laisvės kalinys“, kurią į japonų kalbą išvertė Moto Hashiramoto. Knyga buvo pristatyta Kalbos filosofijos draugijos kongrese.

2003 metais G.Zevola sukūrė instaliaciją „Taisyklė ir Išimtis“ Čertosa di Padula vienuolyne, kur yra eksponuojama iki šiol.

2004-aisiais menininkas įsteigė leidyklą, kuri publikuoja užsienio autorių darbus įvairiomis kalbomis. Šie darbai buvo skaitomi pasirodymuose Japonijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, JAV ir Lietuvoje.

2005 metais G.Zevola asistavo austrų avangardininkui Hermannui Nitschui jo 122-oje akcijoje Vienos „Burgtheater“, įprasmindamas kelis dešimtmečius juos siejančią kūrybinę draugystę.

Nauju kūrėjo įkvėpimo šaltiniu tapo „Šventasis Bomarzo parkas“ su paslaptingomis senovinėmis skulptūromis XVI amžiaus pilies papėdėje. Čia jis įsteigė „Žmonių ir idėjų laisvo cirkuliavimo centrą“.

Naujausias instaliacijas ir parodas menininkas surengė Niujorko „Kino antologijos archyve“, Kioto (Japonija) meno ir dizaino universitete, Paduloje ir Neapolyje (Italija).

Gintė Preisaitė – jaunosios kartos pianistė ir kompozitorė. Nuo vaikystės muzikos kelyje ją lydėjo fortepijonas ir klasika, bet vėliau mergina pasuko į improvizacinę, šiuolaikinę akademinę ir eksperimentinę elektroakustinę muziką.

Pasak Gintės, pirmasis impulsas, ją paskatinęs dar mokykloje susidomėti improvizacija, buvo grupės „Ąžuoliniai berželiai“ koncertas. LMTA ji tęsė klasikinio fortepijono studijas, bet kartu lankė improvizacinės muzikos meistriškumo kursus.

Šiuo metu menininkė studijuoja Kopenhagos ritminės muzikos konservatorijoje, domisi fortepijono išplėstinėmis technikomis ir eksperimentuoja apdorodama garsus įvairiomis kompiuterio programomis.

Kopenhagoje įsikūrusi danų eksperimentinės scenos bendruomenė „No Technique“ šį pavasarį išleido debiutinį Gintės albumą „Coatlicue’s dreams“, kuriame – aštuonios kompozicijos, tyrinėjančios akustines ir elektronines garsų išgavimo bei apdorojimo galimybes.

G.Preisaitė dalyvauja įvairiuose projektuose ir festivaliuose su Lietuvos bei užsienio menininkais.

Šiuolaikinio meno kūrėjas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis taip pat yra kilęs iš Kauno, čia baigė J.Naujalio meno mokyklą. Vėliau menininkas studijavo Vilniaus dailės akademijoje, 1983-aisiais pradėjo dalyvauti parodose.

1990-1994 m. jis gyveno ir dirbo Berlyne, po to iki 2005-ųjų – Niujorke. JAV filmavosi eksperimentiniuose filmuose, dalyvavo parodose, hepeninguose, festivaliuose, buvo reziduojantis „Kino antologijos archyvo“ menininkas, kūrė muziką J.Meko ir Juliaus Ziz filmamams, kartu su J.Meku, D.Naujokaičiu ir Juliumi Ziz subūrė grupę „Free Music on Second Street“.

E.Varkulevičius-Varkalis iliustravo J.Meko knygas „My Nights“ ir „Words and Letters“. Pirmoji buvo pripažinta gražiausia 2007 metų knyga.

Nuo 2005-ųjų menininkas gyvena ir dirba Kaune.

E.Varkulevičius-Varkalis yra surengęs per 20 personalinių parodų Hamburge, Berlyne, Rostoke, Niujorke, Vilniuje ir Kaune, dalyvavo grupinėse parodose Vilniaus šiuolaikinio meno centre, Kauno paveikslų galerijoje, Berlyno skulptūrų parke, Niujorko „Courthouse Gallery“, Roterdamo „Gallery Tent“, Pietų Korėjos „Name Jume Paik“, Paryžiaus „d‘Art Moderne de la Ville“ muziejuose ir kitur.

Menininkas savo kūrybą rodė Niujorko andergraundo filmų, „Dumbo Arts“, „Woodstock Film“, Paryžiaus „Cinemas Differents“ ir kituose festivaliuose, Amerikos avangardo parodoje Maskvoje ir Sankt Peterburge.

Saksofonininkas Jonathonas Haffneris nuolat bendradarbiauja su Daliumi Naujokaičiu-Naujo. Jis, kaip ir Dalius, buvo neseniai mus palikusio pasaulinio garso lietuvių menininko, poeto, kuratoriaus, JAV avangardinio kino krištatėvio Jono Meko (1922-2019) bendražygis, tad ne kartą dalyvavo jo atminimui skirtuose renginiuose Lietuvoje. Pernai muzikantas prisijungė prie grupės „Užupis“, kuri virtualiai prisistatė „Vilnius Jazz“ publikai.

J.Haffneris užaugo Kalifornijoje, ten pradėjo studijuoti muziką, vadovaujamas šviesaus atminimo saksofonininko Philo Sobelo. Persikėlęs į Niujorką, Jonathonas įkūrė su ilgamečiu bičiuliu Kenny Wollesenu grupę „Himalayas“ ir netrukus pradėjo groti Ilhano Irsahino ir Butcho Morriso „Nublu Orchestra“.

Atlikėjas grojo ir įrašinėjo muziką su daugybe žinomų improvizuotojų, tarp jų – Butchu Morrisu, Billu Frisellu, Jasonu Moranu, Uri Caine’u, Jimu Blacku, Eddie Hendersonu, Chrisu Potteriu, Brianu Blade’u, Grahamu Haynesu, Elliottu Sharpu, Cindi Lauper, Jesse Harris, Rickie Lee Jonesu, „Brazilian Girls“, „Medeski, Martin and Wood“, „Sex Mob“.

Davido Binney prodiusuotą saksofonininko albumą „Life on Wednesday“ įrašė Craigas Tabornas, Wayne’as Krantzas, Eivindas Opsvikas, Jochenas Rueckertas ir Kenny Wollesenas. Su šiuo sekstetu jis pasirodė „North Sea Jazz Festival“ Roterdame.

Naujausias Jonathono albumas pasirodė šiemet, jį įgroti padėjo Maxas Jaffe, Jonathanas Goldbergeris ir Dave’as Harringtonas.
Pastaruoju metu J.Haffneris muzikuoja Wadada Leo Smitho „Great Lakes Quartet“ su būgnininku Jacku Dejohnette ir bosininku Jonu Lindbergu.

Avangardinės muzikos bei laisvojo džiazo būgnininkas Dalius Naujokaitis-Naujo jau ketvirtį amžiaus gyvena už Atlanto, bet nuolat parvyksta muzikuoti į Lietuvą. Čia prasidėjo jo muzikinė karjera: Dalius mokėsi ansamblio meno pas Vladimirą Čekasiną Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, 1987 m. baigė mušamųjų klasę pas Arvydą Vainių Vilniaus konservatorijoje.

Nuo 1986 m. būgnininkas grojo Skirmanto Sasnausko džiazo ansamblyje, vėliau tapo Juozo Milašiaus ansamblio „Gitarmanija“ nariu, susidomėjo „noise“ muzika. Prieš emigraciją jis grojo Lietuvoje su daugeliu šalies džiazo meistrų, tarp jų – Vladimiru Čekasinu, Petru Vyšniausku, Tomu Kutavičiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, su įvairiomis roko, džiazo, panko, populiariosios muzikos grupėmis.

Jau tada muzikas reiškėsi ir teatre bei kine. Su Juozu Milašiumi ir Valdu Pranuliu 1994 m. pastatė spektaklį „Moteris smėlynuose“ (pagal Kobo Abės romaną), su Vilija Naujokaitiene sukūrė muziką kino filmui „Viena meilės istorija“ (režisierius Julius Žižliauskas).

1995 metais Dalius išvyko į Niujorką ir įsiliejo į tenykštę improvizuotojų bendruomenę. Susidraugavęs su filmininku Jonu Meku, pradėjo rengti „Kino antologijos archyve“ solo pasirodymus, čia įkūrė su Jonu Meku, Eugenijumi Varkaliu, Juliumi Ziz ir Audriumi Naujokaičiu grupę „Free Music on Second Street“, įrašė su ja du albumus. Daliaus muzika skamba J.Meko filmuose „Happy Bithday to John Lennon“, „On My Way To Fujiyama“, „ his Side Of Paradise“.

Už Atlanto būgnininkas grojo ir įrašinėjo kūrinius su daugybe improvizuotojų, tarp jų – Butchu Morrisu, Artu Baronu, Dougu Wieselmanu, Brigganu Kraussu, Timu Keiperiu, Ava Mendoza, Kenny Wollesenu, Michaelu Formaneku, Jonathonu Haffneriu, On Ka Daivisu, Dave’u Harringtonu, Williamu Shore’u, su kolektyvais „Nublu Orchestra“, „Now We Are Here“, „Brooklyn Bears“, „Tiger Lithy“, N.Gianni grupe „Evolution“, K.Wolleseno „Wollesonic Laboratories“, „The Himalayas“, bendradarbiavo su šokių muzikos grupe „Brazilian Girls“ ir daugeliu kitų kūrėjų.

Su Niujorko menininke Sandra Koponen Dalius buvo subūręs grupę „Untytė“, grindusią savo kūrybą lietuviškomis sutartinėmis. Vėliau kitas projektas – „Rasa Rasa“, 2012-aisiais būgnininko sumanytas drauge su K.Wollesenu ir J.Haffneriu, suvienijo naujosios improvizacinės muzikos kūrėjus bei sutartinių atlikėjas iš Lietuvos. Jis dokumentuotas kompaktinėje plokštelėje „Wollesen, Haffner, & Naujo: Rasa, Rasa“, kurią 2014 m. išleido legendinė J.Zorno leidykla „Tzadik“.

Niujorke menininkas drauge su Kenu Jacobsu sukūrė muzikinį kino projektą „Lumiere/Naujokaitis/Jacobs: Nervous System Concerts“, bendradarbiavo su moderniojo šokio grupe „Limbic Six” bei „Tiny Mythic Theatre“, sukūrė kino filmų.

Nuo 2015 metų Dalius yra grupės „Užupis“ narys (kartu su K.Wollesenu ir W.Shore’u). Ši grupė įrašė du albumus.

2020-aisiais būgnininkas vyko į turą Japonijoje su grupe „Subskin Cables“. Pandemijos metu su K.Wollesenu jis subūrė grupę „Nojo Hotel“ ir įrašė trigubą albumą, kuris turėtų pasirodyti šių metų pabaigoje. Panašiu metu buvo sukurta ir 30 minučių garsinė kompozicija „Nojo Airlines“, interneto pagalba subūrusi daugybę muzikantų iš viso pasaulio bei Lietuvos.

Pastaraisiais metais įvairūs džiazo projektai būgnininką dažnai atveda į Lietuvą. Čia jis buvo subūręs „Naujo Atomic Orchestra“, su kuriuo gastroliavo Austrijoje ir Kroatijoje, taip pat grojo su „Traffic Trio“, su žymiais vietos atlikėjais Liudu Mockūnu, Eugenijumi Kanevičiumi, Juozu Milašiumi, Tomu Kutavičiumi, Migloko ir grupių „Džiazlaif“, „Kanalizacija“, „Garbanotas Bosistas“, „Labas Vakaras“ nariais, K.Wollesenu, J.Haffneriu, Seanu Francis Conway ir kitais niujorkiečiais.

Bendradarbiaudamas su K.Wollesenu ir J.Haffneriu, pastarąjį dešimtmetį Dalius kasmet sugrįžta į gimtinę ir užkuria čia muzikinį vyksmą su jaunais Lietuvos muzikantais bei Niujorko scenos atstovais. Šie muzikiniai projektai, sutelkiantys daugybę talentingų žmonių, skambėjo „Fluxus ministerijoje“, „Vilnius Jazz“ festivalyje, „Empty Brain Resort“ klube, „Mama Studio“ koncertų salėje, bare „Peronas“.

2016 ir 2017 m. būgnininkas kartu su Raimondu Pranka ir Laima Griciute surengė „Peronas Jazz“ festivalį Vilniuje. 2016-aisiais jam buvo įteiktas „Vilnius Jazz“ apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos džiazui.

Pernai D.Naujokaitis-Naujo inicijavo grandiozinį, visą savaitę trukusį projektą Jono Meko atminimui, subūręs rinktinius džiazo, avangardo, etnomuzikos bei akademinės scenos meistrus. Tačiau šiemečiai jo užmojai festivalyje „Vilnius Jazz“ gali pranokti visus ligšiolinius. D.Naujokaičiui-Naujo ir jo muzikos projektams suteikta visa festivalio diena – spalio 15-oji.