Tai pirmasis ir neplanuotas šių savitų menininkų susitikimas scenoje. Pakviesta sukurti festivaliui autorinį projektą Gailė Griciūtė buvo pasirinkusi partnere garso menininkę Augustę Vickunaitę, bet ši prieš savaitę dėl objektyvių aplinkybių iš projekto pasitraukė. Situaciją ėmėsi gelbėti bekompromisis avangardininkas, laisvojo džiazo gitaristas Juozas Milašius.

Kompozitorė, garso menininkė ir atlikėja Gailė Griciūtė baigė klasikinio fortepijono studijas J.Sibeliaus muzikos akademijoje Helsinkyje (Suomija), kompozicijos – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat studijavo šiuolaikinį meną „Staedelschule“ menų akademijoje Frankfurte (Vokietija).

Dar būdama klasikinio fortepijono studentė, ji pradėjo domėtis improvizacija, dalyvauti šiuolaikinio meno projektuose, o nuo 2014-ųjų vis dažniau rodėsi laisvosios improvizacijos ir netradicinių žanrų projektuose alternatyvaus meno scenose Suomijoje, Lietuvoje ir Butano karalystėje.

Įkvėpta šiuolaikinio meno studijų Frankfurte, G.Griciūtė ėmė kurti garso instaliacijas. Jos darbai buvo rodomi Vilniaus universiteto botanikos sode, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune bei Kauno paveikslų galerijoje. Kartu su menininke Thuy-Han Nguyen-Chi Gailė surengė parodas „The Art Institute of Chicago” Čikagoje, galerijoje „Atletika“ Lietuvoje, taip pat eksponavo kūrinį „Portikus“ galerijoje Frankfurte.

Šiandien G.Griciūtė aktyviai reiškiasi šiuolaikinio meno scenoje ir kaip autorė, ir kaip atlikėja. Ji pasirodė „Tectonics“ festivalyje Tel Avive (Izraelis), „Labor Sonor“ festivalyje Berlyne, „Counterflows“ festivalyje Jungtinėje Karalystėje (su garso menininku Antanu Dombrovskiu), „Estonia“ festivalyje Vilniaus šiuolaikinio meno centre, „Sound Art“ festivalyje Kaliningrade, dalyvavo Artūro Bumšteino barokinio teatro triukšmo mašinų performanse „Bad Weather“ Krokuvos „Unsound“ festivalyje Varšuvoje.

G.Griciūtės vargonų improvizacijos skamba kompozitoriaus, garso menininko ir vizualiųjų menų kūrėjo A.Bumšteino projekte „Vargonų archipelagas“, sukurtame Australijos nacionaliniam radijui. Įtraukta į šį projektą, menininkė išbandė daugiau kaip 20 įvairios būklės vargonų visoje Lietuvoje. Kartu su A.Bumšteinu ji papildė savo improvizacijomis Vladimiro Tarasovo ir jo „Lithuanian Art Orchestra“ projektą „Gobelenas“ festivalyje „Vilnius Mama Jazz“.

Tarp kitų įsimintinų jos pasirodymų su džiazo kūrėjais paminėtinas projektas su V.Tarasovu, Danieliu Lercheriu ir Michaelu Bruckneriu Kompozitorių namuose Vilniuje, turas su ansambliu „Mold“ (Dalius Naujokaitis – būgnai, Dovydas Stalmokas – saksofonai, Aaronas Keane’as – bosinė gitara, Gaile Griciūte – preparuotas fortepijonas), koncertai su Arnu Mikalkėnu (būgnai) ir Yumiko Yoshimoto (gitara). Pastarasis trio išleido ir albumą.

G.Griciūtė dalyvavo „Peronas Jazz“ festivalyje, ne viename „Improdimensijos“ ciklo projekte. Jos įvairių žanrų kūriniai skambėjo „Jaunos muzikos“, „Druskomanijos“, „Naujosios operos akcijos“ (NOA) festivaliuose.

Pastaruoju metu Gailė kuria performansus su skulptore Viktorija Damerell. Tandemas įkūrė kolektyvą „Eye Gymnastics“.

Juozas Milašius yra vienas radikaliausių Lietuvos gitaristų, džiazo kūrėjų, kompozitorių, performansų autorių.  Jau per 30 metų šis konceptualistas ir eksperimentuotojas tyrinėja gitaros galimybes grodamas solo bei įvairiuose projektuose su garsiais improvizacinės ir elektroninės muzikos kūrėjais bei garso menininkais.

Gitaristas  į Lietuvos džiazo padangę įskriejo 1986-aisiais tarsi viesulas, priblokšdamas publiką savo garsų ir idėjų lavina. Jis debiutavo su Petro Vyšniausko kvartetu. 

9-ojo dešimtmečio pabaigoje svarbia kūrybinių eksperimentų platforma J.Milašiui tapo duetas su būgnininku Daliumi Naujokaičiu, šiuo metu gyvenančiu ir kuriančiu JAV, bei kartu su bendraminčiais suburtas „The Lithuanian Young Composers Orchestra“. Šių grupių projektai priartėdavo prie performanso žanro.

Potraukis garsiniams eksperimentams įkvėpė J.Milašių suburti gitarų ansamblius „Gitarmanija“ (1989) ir „Auksinės gitaros“ (1998), atsispindi jo solo albumuose „j.m.eilė“ (2002) ir„Slow“ (2009), su Dariumi Čiuta įrašytame „P“ (2016) bei kituose projektuose,  įamžintuose albumuose „Kab_Lys“ (2015), „Sun Sun Up“ (2016),  „Upė“ (2018),  „Electric & Acoustic“ (2019). 

Menininkas sukūrė muziką filmams „Rojuje irgi sninga“ (1994) ir „Kelionė į naktį“ (2003), pastatė su bendraminčiais spektaklį pagal Kobo Abe‘s romaną „Moteris smėlynuose“, kuriame pats vaidino.

Savo bekompromisį muzikavimo stilių J.Milašius deklaravo grodamas Vladimiro Čekasino, Vytauto Labučio, Vladimiro Tarasovo ansambliuose, taip pat – su Tomu Kutavičiumi, Skirmantu Sasnausku, Jonu Meku, Dariumi Čiuta bei kitais eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjais.

Jis dalyvavo  tarptautiniuose projektuose su Jimu Menesesu, Martinu Schutzu, Hansu Kochu, Fredy Studeriu, Sainkho Namtchylak, Nedu Rothenbergu, Lindsay Cooper, Jimmy Owensu,  Droru Feileru, Lucu Houtkampu, Kouhei Matsunaga, Sabiru Mateenu, Saadet Turkoz ir kitais garsiais menininkais.

Su įvairiais ansambliais Milašius grojo daugelyje džiazo bei šiuolaikinės muzikos ir meno festivalių Rusijoje, Italijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Austrijoje.

2008-aisiais gitaristo nuopelnai Lietuvos džiazui buvo įvertinti „Vilnius Jazz“ apdovanojimu.