Šiuos tris menininkus vienija naujų garso, muzikinės raiškos, komunikavimo formų paieškos. Trijulė teigia neturinti jokių logiškų, įprastinių tikslų ar planų – tik mėgaujasi trumpais atradimų momentais. Antikomunikacija, antiimprovizacija – taip muzikantai apibūdina savo bendrą kūrybą.

Juozas Milašius yra vienas radikaliausių Lietuvos gitaristų, džiazo kūrėjų, kompozitorių, performansų autorių. Jau per 30 metų šis konceptualistas ir eksperimentuotojas tyrinėja gitaros galimybes grodamas solo bei įvairiuose projektuose su garsiais improvizacinės ir elektroninės muzikos kūrėjais bei garso menininkais.

Gitaristas į Lietuvos džiazo padangę įskriejo 1986-aisiais tarsi viesulas, priblokšdamas publiką savo garsų ir idėjų lavina. Jis debiutavo su Petro Vyšniausko kvartetu.

9-ojo dešimtmečio pabaigoje svarbia kūrybinių eksperimentų platforma Milašiui tapo duetas su būgnininku Daliumi Naujokaičiu, šiuo metu gyvenančiu ir kuriančiu JAV, bei kartu su bendraminčiais suburtas „The Lithuanian Young Composers Orchestra“. Šių grupių projektai priartėdavo prie performanso žanro.

Potraukis garsiniams eksperimentams įkvėpė Milašių suburti gitarų ansamblius „Gitarmanija“ (1989) ir „Auksinės gitaros“ (1998), atsispindi jo solo albumuose „j.m.eilė“ (2002) ir„Slow“ (2009), su Dariumi Čiuta įrašytame „P“ (2016) bei kituose projektuose, įamžintuose albumuose „Kab_Lys“ (2015), „Sun Sun Up“ (2016), „Upė“ (20180, „Electric & Acoustic“ (2019).

Menininkas sukūrė muziką filmams „Rojuje irgi sninga“ (1994) ir „Kelionė į naktį“ (2003), pastatė su bendraminčiais spektaklį pagal Kobo Abe’s romaną „Moteris smėlynuose“, kuriame pats vaidino.

Savo bekompromisį muzikavimo stilių Milašius deklaravo grodamas Vladimiro Čekasino, Vytauto Labučio, Vladimiro Tarasovo ansambliuose, taip pat – su Tomu Kutavičiumi, Skirmantu Sasnausku, Jonu Meku, Dariumi Čiūta bei kitais eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjais.

Jis dalyvavo tarptautiniuose projektuose su Jimu Menesesu, Martinu Schutzu, Hansu Kochu, Fredy Studeriu, Sainkho Namtchylak, Nedu Rothenbergu, Lindsay Cooper, Jimmy Owensu, Droru Feileru, Lucu Houtkampu, Kouhei Matsunaga, Sabiru Mateenu, Saadet Turkoz ir kitais garsiais menininkais.

Su įvairiais ansambliais Milašius grojo daugelyje džiazo bei šiuolaikinės muzikos ir meno festivalių Rusijoje, Italijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Austrijoje.

2008-aisiais gitaristo nuopelnai Lietuvos džiazui buvo įvertinti „Vilnius Jazz“ apdovanojimu.

Audrius Kalytis geriausiai žinomas kaip lyderis kauniečių roko grupės „SH“, sukūrusios hitų, nominuotos „Radiocentro“ ir „Bravo“ apdovanojimuose, išleido su ja albumų.

Tai savito braižo gitaristas, stebinantis gerbėjus nestandartiniais derinimais, akordų slinktimis, gaivališkais gitaros viražais.

Menininkas penkerius metus praleido Londone ir ėmė rečiau rodytis Lietuvos scenose, tad šis projektas – reikšmingas jo kūrybos akcentas.

Darius Čiuta – savito braižo garso menininkas, dažnas šiuolaikinio meno projektų dalyvis. Jis bendradarbiauja su kompozitoriais, dailininkais, architektais, muzikos improvizuotojais ir kitų kūrybos sričių atstovais, kuria projektus šiuolaikinės muzikos festivaliams ir meno galerijoms.

Menininkui artimi performanso ir garso instaliacijos žanrai.

Ankstyvajame kūrybos etape Čiuta domėjosi industrinės muzikos garsynu ir triukšmo estetika, muzikavo grupėje „naj“, kurios albumą „resituation smile“ išleido JAV kompanija „RRRecords“.

Šiuo metu jis dirba su aplinkos įrašais, juos garsiškai apdoroja, pasitelkdamas metaforines užuominas, grafinius akcentus, fotografiškas mizanscenas bei teksto užuominas.