Jau per pirmąjį spontanišką susitikimą Paryžiaus baržoje įkurtame džiazo klube šie muzikantai pajuto tiesiog telepatišką tarpusavio artumą ir kūrybos pilnatvę. Laimingo atsitiktinumo dėka jų debiutas buvo įamžintas įraše, kuris pastūmėjo H.Texier išleisti jo pagrindu naujojo kvarteto albumą ir toliau dirbti su šia grupe.

Originaliosios ansamblio sudėties visų narių biografijos ir diskografija primena džiazo enciklopediją. Tačiau Vilniuje neišgirsime pirmojo būgnininko Louiso Moutino – jį pakeis 30-metis Gautier Garrigue. Taigi kvartete bus atstovaujama net trim džiazo kartoms.

Kvarteto lyderis kontrabosininkas Henris Texier jau pusę amžiaus verda kaitriausių džiazo įvykių katile. Džiazą jis atrado paauglystėje, - iš pradžių skambino fortepijonu, bet greitai iškeitė klavišinį instrumentą į kontrabosą ir pasiekė įspūdingų karjeros aukštumų.

Be H.Texier neapsiėjo šimtai grupių ir tokie scenos gigantai kaip Joe Lovano, Johnas Abercrombie, Steve‘as Swallow, Billas Frisellas, Paulas Motianas, Kenny Wheeleris, Bobo Stensonas, Richardas Bona, Louisas Sclavisas bei daugybė kitų. Jis grojo su tokiais džiazo milžinais kaip Budas Powellas, Kenny Clarke‘as, Lee Konitzas, Dexteris Gordonas, Don Cherry, Artas Farmeris, Johnny Griffinas, Jeanas Lucas Ponty, Danielas Humairas, Michel‘is Portalas, Peteris Brotzmannas, Enrico Rava, Charlie Hadenas.

Kontrabosininko kūrybingumą liudija gausybė jo grupių – nuo trio iki septetų, nepaprastai įspūdinga diskografija ir projektai su įvairiausių meno sričių atstovais. H.Texier neapsiriboja džiazu - jis semiasi įkvėpimo kine ir teatre, poezijoje ir fotografijoje, netgi cirko ir pirotechnikos menuose, bendradarbiauja su jų atstovais. Menininkas sukūrė ir įgrojo su savo grupėmis nemažai garso takelių filmams.

Artistas išmaišė koncertais visą Europą ir Afriką, grojo Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Japonijoje, Indijoje, Artimuosiuose Rytuose.

Kvarteto lyderio sūnus Sébastienas Texier yra vienas ryškiausių Prancūzijoje viduriniosios kartos saksofonininkų. Džiazo karjera jam, galima sakyti, buvo nulemta iš anksto.

Iš pradžių Sebastienas mokėsi groti klarnetu, o 15-kos metų atrado alto saksofoną. Improvizacijos jį mokė J.Lovano ir L.Konitzas.

1995 metais saksofonininkas buvo pripažintas geriausiu solistu „La Defense“ konkurse, kuriame dalyvavo su Christophe‘o Marguet trio. Pastarasis laimėjo geriausios grupės prizą. 1997-aisiais šis ansamblis pelnė „Django d‘OR” apdovanojimą už albumą „Resistance Poetique". S.Texier dar kartą pasižymėjo „Django d‘OR” apdovanojimuose 2005 metais – jis laimėjo prizą „Naujo talento“ kategorijoje už albumą „Chimères“, išleistą su savo kvintetu. Albumas buvo įvertintas ir žurnalo „Jazzman“ prizu „Choc“.

Gausios H.Texier diskografijos reikšmingą dalį sudaro jo tėvo projektai. Nuo karjeros pradžios Sebastienas grojo įvairiuose tėvo kolektyvuose, įrašė su jais muzikos filmams. Saksofonininkas ir pats sėkmingai reiškiasi kaip garso takelių kūrėjas.

S.Texier grojo su daugybe iškilių džiazo figūrų, tarp jų - Glennu Ferrisu, Laurent‘u Dehorsu, Noëlu Akchote, Gian Luigi Trovesi, Didier Lockwoodu, Daniel‘iu Humairu, Marcu Ducret, Nguyênu Le, Louisu Sclavisu, Steve‘u Swallow, Richardu Bona, Joe Lovano, Johnu Scofieldu.

Pastaruoju metu jis daugiausiai dirba su savo kvintetu „Toxic Parasites“ ir kvartetu „Dreamers“ bei tėvo „Hope Quartet“ ir „Sky Dancers Sextet“, taip pat su rinktinių muzikantų kvintetu „For Travellers Only“.

Francois Corneloupas – savamokslis saksofono talentas. Improvizavimo įgūdžius jis pradėjo kaupti meistrų dirbtuvėse ir pamažu tvirtai įsiliejo į prancūzų džiazo elitą. Anot kritikų, F. Corneloupas mėgsta muzikuodamas pavojingai priartėti prie savo galimybių ribų ir tarsi grumtis su savimi.

Šio artisto raiškos paletė – nuo duetų iki orkestrų. Jo projektuose dalyvauja tokios ryškios džiazo asmenybės kaip Sylvainas Kassapas, Hélène Labarrière, Dominique Pifarély, Franckas Tortiller, Marcas Ducret, Ericas Echampard‘as ir daugelis kitų.

Šiuo metu, be H.Texier ir savo grupių, jis daugiausiai groja H.Labarrière kvartete ir D.Pifarély ansamblyje „Dédales“.

Būgnininkas Gautier Garrigue studijavo mušamuosius ir gitarą regioninėje konservatorijoje, o persikėlęs į Paryžių tapo Prancūzijos džiazo pažibų numylėtiniu. Jo partneriais tapo Emile Parisienas, Michelis Portalas, Loganas Richardsonas, Chrisas Cheekas, Manu Codjia, Andy Sheppardas, Emmanuel Bexas ir daugelis kitų žinomų virtuozų.

G.Garrigue muzikuoja daugelyje grupių, iš jų lietuviams yra žinomi Yarono Hermano ir „Soweto Kinch“ kvartetai.

Būgnininkas grojo garsiuose Amerikos, Azijos, Afrikos ir Europos džiazo festivaliuose, tarp jų - „North Sea Jazz“, „Jazz à Vienne“, „Jazz in Marciac“, Vankuverio, Venecijos, Skopjės, „Radio France“ džiazo forumuose.