Solo pasirodymas džiazo festivalio scenoje – retenybė. Tai didelės brandos reikalaujantis, labai asmeniškas ir pavojingas amplua - jis apnuogina muzikanto sugebėjimus ir sielą, neleidžia jam už nieko pasislėpti.

O „Vilnius Jazz“ pristato dargi dvigubą solo programą ir - tokių improvizuotojų, kurių projektai visada įkaitina renginių atmosferą, tampa festivalių kulminacijomis.

Multiinstrumentininkas Liudas Mockūnas groja solo jau vienuolika metų, bet dar nebuvo surengęs rečitalio, o pirmąją solinę savo plokštelę įrašė visai neseniai – ji pasirodys šį sausį. „Likdavau vis nepatenkintas savo įrašais. Yra daugybė geros solinės saksofono muzikos, tad didelė rizika kartotis“, - aiškino menininkas, nesiliaujantis ieškoti naujų spalvų, pildyti savo arsenalo.

Apie Dalių Naujokaitį apskritai nedažnai girdime, o retais savo pasirodymais Lietuvoje šis perkusininkas lyg kometa perskrodžia džiazo padangę. „Jis yra visiškai užvaldytas savo meno. Pametęs protą dėl muzikos mūzų, jis eina į priekį nenuspėjamai ir pavojingai, kaip ir visi poetai“, - apibūdino už Atlanto gyvenantį džiazo avangardininką Jonas Mekas.

Koncerte intrigų nestigs: pasoliavę vitališki muzikantai pagros dar ir dviese.

Multiinstrumentininkas, kompozitorius, grupių lyderis Liudas Mockūnas yra vienas ryškiausių Lietuvoje šiuolaikinio džiazo bei improvizacinės muzikos atstovų. Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Kopenhagos ritminės muzikos konservatoriją, jis greitai įsitvirtino Europos improvizacinės muzikos scenoje.

Šiandien tai bene dinamiškiausias Lietuvos džiazo kūrėjas, nuolat migruojantis per Europos festivalius ir džiazo klubus, randantis vis naujų kūrybos partnerių tarp Skandinavijos, Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos, Portugalijos ir kitų kraštų muzikantų.

Liudas yra grupės „Mockūno Nuclear“ bei „Traffic Trio“ lyderis, tarptautinių džiazo kolektyvų „Toxikum“, elektroakustinio trio „Red Planet“, lietuvių kvarteto „Saga“ vienas lyderių, „Copenhagen Art Ensemble“, Markuso Pesoneno „Hendecet“, Stefano Pasborgo „Free Moby Dick“ ir „Odessa 5“, tarptautinių grupių „Dirty Mountain“, „Heavy Beauty“, Vladimiro Tarasovo trio, šiuolaikinės muzikos ansamblių „Gaida“, „Konvoj Art“ bei Lietuvos ansamblių tinklo narys.

Muzikas groja duetuose su Marcu Ducret ir Ryoji Hojito, Barry Guy, Williamu Hookeriu, Petru Geniušu, Artūru Bumšteinu, Mikko Innanenu, bendradarbiauja su Pierre’u Dorge bei jo „New Jungle Orchestra“, Jacobu Anderskovu, Nilsu Davidsenu, Vladimiru Čekasinu, Arkadijumi Gotesmanu, Matsu Eilertsenu, Marku Solborgu, Jonasu Westergaardu, Jakobu Riisu, Jaaku Sooääru, Hugo Carvalhais ir daugybe kitų savitų džiazo kūrėjų.

Jis grojo ir su Andrew Hillo „Jazz Par“ oktetu, „Ibrahim Electric“, britų „TrioVD“, Mikko Innaneno „Innkvisitio“, „Free Tallinn Trio“, Matsu Gustaffssonu, Raymondu Stridu, Franku Gratkowskiu ir kitais džiazo novatoriais.

2004 metais Liudas kartu su Stefanu Pasborgu pelnė Danijos muzikos apdovanojimą už grupės „Toxikum“ albumą. Saksofonininko meistriškumas yra įvertintas ir Lietuvos, Latvijos bei Prancūzijos džiazo konkursų premijomis, džiazo festivalių „Vilnius Jazz“ ir „Birštonas“ prizais už nuopelnus Lietuvos džiazui, Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“. 2011 metais jam įteiktas Lietuvos teatralų apdovanojimas „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią muziką dramos spektakliui.

Menininkas yra žinomas ne tik kaip improvizacinės muzikos bei avangardinio džiazo atstovas, bet ir kaip šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjas. Jo repertuare - akademinės muzikos kūrėjų Broniaus Kutavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Arvydo Malcio, Viačeslavo Ganelino, Dietricho Eichmanno, Vykinto Baltako, Ramintos Šerkšnytės, Giedriaus Puskunigio kūriniai.

Saksofonininkas koncertavo kaip solistas su „Kralovy Hradec Symphony Orchestra“, Lietuvos valstybiniu bei Nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Šv.Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, styginių kvartetu „Chordos“. Su įvairiais kolektyvais jis gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Kinijoje, Japonijoje, Izraelyje.

Atlikėjo diskografiją sudaro apie 60 albumų. Liudas Mockūnas daug nuveikė eksperimentinio džiazo leidybai – jis yra vienas nepriklausomos įrašų kompanijos „NoBusiness Records“ įkūrėjų bei strategų.

Šiuo metu Liudas Mockūnas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei KaunoVytauto Didžiojo universiteto džiazo katedrų docentas.

Avangardinės eksperimentinės muzikos bei laisvojo džiazo perkusininkas Dalius Naujokaitis jau du dešimtmečius gyvena ir dirba Niujorke. Už Atlanto jis nuvyko 1995-aisiais filmininko Jono Meko kvietimu ir ten pasiliko – įkūrė studiją Jono Meko „Kino antologijos archyve“, pamažu įsitraukė į Niujorko klubinį gyvenimą.

Iš pradžių muzikantui teko verstis atsitiktiniais darbeliais – jis dirbo ir sagų fabrikėlyje, durininku klube, restoranuose, dažytoju, reklaminių lapelių dalintoju. Jo džiazo karjera Niujorke prasidėjo, susipažinus su avangardininku Kenny Wollesenu. Dalius įsiliejo į šio būgnininko grupę, vėliau pats ėmė burti kolektyvus, inicijuoti įvairius projektus.

Tarp Daliaus Naujokaičio grupių yra net lietuviškas sutartines atliekanti „Untytė“, orkestras „Dalius Naujo Orchestra“.

„Nepaprasta ekspresija išsiskiriantis kūrėjas ir atlikėjas muziką suranda visur – nuo gamtos garsų iki miestų skambesio, o jo rankų paliesti muzikos instrumentais gali tapti patys įvairiausi objektai – indai, laiptų turėklai, pjūklas. Dalius Naujokaitis-Naujo – laisvas muzikas, grojantis laisvą muziką, laisvą nuo bet kokių muzikinių klišių ir stilistinių rėmų, nuo tradicinių garso išgavimo tradicijų ir nuo įprastų kūrybos formų“, - taip apibūdina menininką džiazo kritikė Kūratė Kučinskaitė.

Perkusininkas nuolat grįžta į gimtinę projektams su lietuviais, pasirodo su jais ir užsienyje.