Išdaigiškas prancūzų stilius ir išradingumas mūsų šalies džiazo festivalių publikai – ne naujiena. Lietuvoje jau ne kartą grojo ir trio „Journal Intime“ nariai. Užpenai juos girdėjome „Vilnius Jazz“ festivalyje su šmaikštuolių kompanija „La Campagnie des Musiques à Ouïr“ žongliurojančius daugybe muzikos spalvų ir instrumentų.

Šį kartą publikos laukia dar didesnė staigmena – neįprastas trimito, bosinio saksofono ir trombono trio skels roko legendos Jimi Hendrixo šlagerius. Šią programą „Journal Intime“ rodo pasauliui jau ketvirtus metus, įgrojo ją į kompaktinę plokštelę „Lips on Fire“, bet susidomėjimas ja neslūgsta. Pasirodymu „Vilnius Jazz“ scenoje kolektyvas baigia 10-ties koncertų Baltijos turą.

Šis projektas nėra jokia anomalija. Trijulė dievina Jimi Hendrixą, nes jis buvo ne tik gitaros genijus, bet ir nerimstantis, neatrastų muzikos teritorijų ieškantis laisvamanis, bandęs sujungti kosminiu tiltu beribę kūrybinių paieškų erdvę ir nesenstantį bliuzą.

„Journal Intime“ nebando imituoti jo kūrybos – trio atiduoda dievukui duoklę skraidindamas publiką į savo fantazijų pasaulį. Šis dialogas – jų jėgoms, nes trijulės technika – įspūdinga, skambesių ir tembrų paletė - neišsemiama, ji trykšta nežabota energija ir trokšta nuotykių.

„Journal Intime“ neklaužadoms paklūsta visi muzikos stiliai, o jų pačių kūrybai būtų sunku prisegti etiketę. Ši kompanija galėtų pakeisti ir bigbendą, ir elektrinę gitarą.

Trio kalibrą liudija jo projektų partneriai – lietuvių publikai gerai žinomas bekompromisis prancūzų gitaristas Marcas Ducret, eksperimentinio roko ikona Rodolphe Burger‘as, šią vasarą Vilniuje žėrėjusi akordeono žvaigždė Vincent‘as Peirani.

„Journal Intime“ 2006 metais subūrė Sylvain‘as Bardiau. Šio trimitininko kūrybos akiratis - beveik neaprėpiamas. Sylvain‘as kaip žuvis vandenyje jaučiasi grodamas džiazą ir fanką, salsą ir regį, prancūziškas šansonas, afrikietišką muziką. Nenuilstantis eksperimentininkas plečia savo instrumento galimybes, pasitelkęs elektroniką. Be to, jis pučia ir tūbą bei fliugelhorną.

Nuolat kviečiamas kolegų dalyvauti įvairiuose projektuose Sylvain‘as Bardiau taip pat groja solo ir Prancūzijos nacionaliniame džiazo orkestre, yra elektroninės triukšmo muzikos dueto „gdZit“ narys.

Trimitininkas bendradarbiauja su garso menininkų ansambliu „Amalgames“, Denisu Charolles‘u ir „La Campagnie des Musiques à Ouïr“, Fredo Maurin‘o „Ping Machine“, Winstonu MacAnuffu, pučiamųjų grupe „Les Faux Freres“, Camille Bazbaz, „Tricky“, Raulu Pazu, Karibų dainininke Calypso Rose, Emmanuel‘iu Bexu, André Minvielle‘u, Rémi Sciuto, Antoninu Rayon‘u, Jacques‘u Higelin‘u, Charles‘u Aznavour‘u, Ericu Lareine‘u.

Saksofonininkas, kompozitorius ir aranžuotojas Fred‘as Gastard‘as reiškiasi daugelyje projektų derindamas komponavimą ir improvizaciją, tarp jų – „Melosolex“ (su Denisu Charolles‘u ir Vincent‘u Peirani), Fredo Pallem‘o „Le Sacre Du Tympan“, Marco Ducret kvintete ir didžiuliame ansamblyje „Tower-Bridge“, groja trio „Montagne“.

Jis rašo muziką teatro spektakliams, šiuolaikinio šokio kūrėjams, bendradarbiauja su žymiais prancūzų dainininkais Jacques‘u Higelin‘u, André Minvielle‘u, Ericu Lareine‘u ir Fantazio. Muziko keliai yra susikirtę su Django Batesu, Michel‘iu Portalu, Sanseverino ir kitais pripažintais kūrėjais.

Trombonininkas Matthiasas Mahler‘as pradėjo pūsti savo instrumentą vaikystėje tėvo vadovaujamame pučiamųjų orkestre. Studijuodamas Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje jis muzikavo simfoniniuose orkestruose, bigbenduose, salsos ir ritmenbliuzo kolektyvuose.

Menininką į improvizacinės muzikos sceną pastūmėjo pažintis su François Corneloup‘u, Marcu Ducret ir Ericu Echampard‘u.

Matthias‘as bendradarbiauja su Denisu Charolles‘u ir „La Campagnie des Musiques à Ouïr“, Remi Sciuto „Wildmimi Antigroove Syndicate“, Emmanuel‘iu Bexu ir prancūzų dainininkais André Minvielle‘u, Ericu Lareine‘u, Jacques‘u Higelin‘u.

Jis groja Marco Ducret kvintete ir ansamblyje „Tower-Bridge“, grupėse „Le Sacre Du Tympan“, „Taranta Babu“, „X‘tet“ ir lietuvių pamėgtame ansamblyje „Ozma“.