Tai viena įdomiausių Šveicarijos džiazo grupių, grojanti gana neįprastą klasikiniam trio muziką - poetišką, meditatyvų, gerai subalansuotą džiazą be efektingų solo proveržių, bet gaivų ir spontanišką.

Anot lyderio, šį trio labiau įkvepia dainos ir vokalistai negu pianistai. Grupės nariai kuria ir aranžuoja muziką kolektyviai. Jų kompozicijos byloja apie savitą šių muzikantų mąstymą, platų stilistinį spektrą, puikią techniką, laiko ir formos pojūtį.

„Colin Vallon Trio“ dabartine sudėtimi pradėjo groti 2005-aisiais. Po poros metų muzikantai išleido albumą „Ailleurs“, o šiemet debiutavo garsioje įrašų kompanijoje „ECM Records“ albumu „Rruga“. Šio albumo kompozicijas trio jau spėjo pristatyti ne tik Šveicarijoje, Prancūzijoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Airijoje.

Colinas Vallonas gimė Lozanoje. Būdamas 11-kos metų jis pradėjo privačiai mokytis klasikinio fortepijono, bet netrukus susidomėjo improvizacija ir tapo džiazo pianisto Marco Ueterio mokiniu. Vėliau C.Vallonas baigė Šveicarijos džiazo mokyklą.

Pianistas trio pradėjo groti 1999-aisiais su Lorenzu Beyeleriu ir Raphaeliu Pedroli. 2004 metais ši trijulė išleido albumą “Les Ombres“. Tuo metu C.Vallonas ėmė plėsti savo skambesių paletę preparuodamas fortepijoną.

Muzikas yra pelnęs daug apdovanojimų, tarp jų – „Friedl-Wald Stiftung“ prizą, trečiąją premiją Montrė (Šveicarija) džiazo festivalio pianistų konkurse (2002), pirmąją premiją „Nescafe“ konkurse „Let‘s Jazz Together“ (2003). 2004-aisiais kompoziciją C.Vallonui užsakė „Pro Helvetia“ fondas, tais pačiais metais susikūrė kvintetas „Colin Vallon cinq“, kuriame groja trimitininkas Erikas Truffazas. 2008-aisiais C.Vallonas buvo apdovanotas Nico Kaufmanno fondo prizu, po metų – SUISA fondo prizu ir tapo „Pro Helvetia“ globotiniu.

Galbūt tai padėjo šiam muzikantui pristatyti savo kūrybą daugybėje festivalių Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje. Jis taip pat gastroliavo Tunise ir Pietų Afrikoje.

C.Vallonas reiškiasi daugybėje projektų, tarp jų – „Elina Duni Quartet“, „Lisette Spinnler Siawaloma“, „Nicolas Masson Parallels“, „Contreband“, „Christian Weidner Quartet“. Su
įvairiomis grupėmis jis įgrojo apie 20 albumų.

C.Vallonas taip pat bendradarbiavo su Kenny Wheeleriu, Tomu Harellu, Nilsu Wogramu, Adrianu Mearsu, Johnu Schröderiu, Steffanu Schornu, Tyshawnu Sorey, Dejanu Terziciumi, Joshu Rosemanu, Andy Scherreriu.

Nuo 2009-ųjų jis dėsto Berno aukštojoje menų mokykloje.

Patrice Moret kontraboso balsas skoningai įsilieja į skaidrų trio muzikos audinį. Mėgstantis eksperimentus kontrabosininkas vietoje ir laiku taria savo žodį subtiliuose „Colin Vallon Trio“ pokalbiuose. Jo patirtis – įspūdinga. P. Moret muzikavo su daugeliu šiuolaikinio džiazo korifėjų, tarp jų – Uri Caine‘u, Ellery Eskelinu, Matthieu Micheliu.

Berlyne gyvenantis Samuelis Rohreris per rekordiškai trumpą laiką tapo vienu labiausiai užimtų būgnininkų. Gausiems jo partneriams imponuoja S.Rohrerio žaibiška reakcija, lankstumas, eksperimentų troškulys ir maksimalizmas. Ieškodamas savito stiliaus šis būgnininkas balansuoja tarp įvairiausių muzikos pasaulių nepaisydamas madų ir versdamas užmiršti muzikos klausymo įpročius.

S.Rohreris intensyviai dirba su savo grupe „Tree“ bei daugybe kitų ansamblių – „Sirones Concord“, „Cyrille Bugnon Quartett“, „Berliner Quartett Lynx“ , JOYOSA su Markusu
Stockhausenu ir kitais. Jis muzikavo trejus metus su dainininke Susanne Abbuehl, išleido su ja „ECM“ albumą „April“, kurį pristatė Europos festivaliuose.

Būgnininkas taip pat grojo su Halu Crooku, Reggie Johnsonu, Matthieu Micheliu, Eriku Truffazu, Charlesu Gayle‘u, Haraldu Haerteriu, Ericu Alexanderiu, Vincentu Herringu, Joao Paulo, Micheliu Portalu, Ellisu Marsalisu, Wolfgangu Muthspieliu, Malcolmu Braffu. Jis išmaišė Europos festivalių ir džiazo klubų scenas, gastroliavo Pietų Afrikoje, Kanadoje, Artimuosiuose Rytuose.