Tai išskirtinių novatorių ir virtuozų kvartetas, kurio muzika yra sunkiai prognozuojama.

Muzikantas ir kompozitorius Samuelis Blaseris vadinamas nauja trombono žvaigžde improvizacinės muzikos scenoje. Jis gimė muzikalioje šeimoje Šo de Fone, garsėjančiame kaip vienas Šveicarijos džiazo centrų.

Jau studijuodamas vietos konservatorijoje S.Blaseris pelnė daug apdovanojimų už klasikos ir džiazo atlikimą, tarp jų - Benny Golsono prizą 2000-aisiais. Jis grojo su įvairiais bigbendais, kvietusiais drauge koncertuoti tokias įžymybes kaip Philas Woodsas, Clarkas Terry, Jimmy Heathas, Buddy DeFranco, Jimas McNeely.

Vėliau S.Blaseriui teko bendrauti su "Vienna Art Orchestra", 2005-aisiais atstovauti Šveicarijai Europos radijo bigbende Oscarui Petersonui skirtame ture.

Gavęs Fulbrighto stipendiją muzikantas mokėsi Niujorko konservatorijoje JAV. Netrukus jis pelnė net tris prizus Fribūro džiazo festivalyje Šveicarijoje, atkreipė į save dėmesį Zagrebo džiazo festivalyje koncertuodamas su savo grupe.

Šiuo metu trombonistas migruoja tarp Niujorko ir Berlyno, dirba su daugeliu grupių, tarp jų - savo kvartetu, "Malcolm Braff & TNT", "Animal Forum", "Ravitz/Blaser Duo". Mobilumas - S.Blaserio kūrybos principas.

"Muzikos pasaulis mane be galo žavi, aš pasmerktas keliauti, - juokavo S.Blaseris. - Mano muzika - tai įrodymas, kad trombonas gali suvirpinti širdis ir pakeisti gyvenimus".

Kompozitorius ir gitaristas Marcas Ducret yra vienas originaliausių nūdienos improvizuotojų. Scenoje jis primena žmogų-orkestrą. Puikiai valdantis akustines ir elektrines gitaras savamokslis virtuozas kuria savitą, nenuspėjamą, nepaklūstančią klasifikacijai muziką.

M.Ducret kūryboje susilieja nuožmios elektrinės atakos ir impresionistinės abstrakcijos, triukšmo ir roko gūsiai, flamenko ir šiuolaikinės klasikos spalvos - visos įmanomos muzikos formos.

Karjerą gitaristas pradėjo grodamas folkloro, roko, šokių muzikos grupėse, akompanuodamas dainininkams ir pats dainuodamas. Tai buvo jo universitetai.

1986 metais M.Ducret tapo prancūzų "Orchestre National de Jazz" nariu, ėmė reikštis vietos ir tarptautinėse džiazo scenose sulaukdamas pripažinimo. 1987-aisiais jis buvo apdovanotas Django Reinghardto prizu, 1988 ir 1989 metais "Jazz Hot" žurnalas jį išrinko geriausiu Prancūzijos džiazo gitaristu. 1989-aisiais jis tapo SACEM (The Society for the Advancement of Continuing Education for Ministry) žvaigžde.

1991-aisiais M.Ducret pradėjo bendradarbiauti su amerikiečiu saksofonininku Timu Berne, nuolat koncertuoti su juo už Atlanto. Gitaristas pasirodė daugelyje T.Berne projektų, tarp jų - duete su saksofonininku, taip pat "Big Satan", "Caos Totale", "Bloodcount", išleido T.Berne įrašų kompanijoje "Screwgun" kelis solo albumus.

Šiandien M.Ducret yra vienas nedaugelio europiečių, nuolat grojančių džiazo gimtinėje. Jis bendradarbiauja su Larry Schneideriu, Davidu Friedmannu, Michel'u Portalu, Joachimu Kuenu, Franco Ambrosetti, Didier Lockwoodu, Miroslavu Vitousu, Enrico Rava, Adamu Nussbaumu, Django Batesu, Joey Baronu, Michel'iu Godard'u ir daugeliu kitų muzikos autoritetų, su grupėmis "AKA Moon", Louiso Sclaviso and Dominique Pifarely "Acoustic Quartet", Andy Emlerio kvintetu, Francois Jeanneau orkestru "Pandemonium", "Copenhagen Art Ensemble", Francois Corneloup'o ir Bobby Previte'o kvartetais.

Pats M.Ducret yra įkūręs tentetą "Seven Songs", savitai interpretuojantį 7 dešimtmečio muziką, kitų grupių, rengia solinius projektus.

Lietuvių publiką gitaristas jau ne kartą pavergė savo technine ekvilibristika ir žaibiškais minties viražais. 2004 metais jis grojo su grupe "Toxikum" Birštono džiazo festivalyje, po metų - su savo trio ir Liudu Mockūnu "Vilnius Jazz" scenoje, 2006-aisiais čia pat pasirodė su L.Mockūnu, Stefanu Pasborgu ir Paulu Brousseau. M.Ducret ir L.Mockūnas yra išleidę duetų albumą.

Baenzas Oesteris yra vienas labiausiai užimtų europiečių džiazo bosininkų. Jo universalumą liudija partnerių gausa ir įvairovė. Pavyzdžiui, jis groja su tokiais skirtingais pianistais kaip Malcolmas Braffas, Michelis Wintschas ir Hansas Feigenwinteris.

Bosininkas bendradarbiavo su Michaelu Breckeriu, Dewey Redmanu, Joe Lovano, Pierre'u Favre, Bill Stewartu, "Vienna Art Orchestra", vadovauja savo grupėms.

B.Oesterio skiriamieji bruožai - šiltas instrumento garsas, dainingos linijos. Jis yra savotiškas šiuolaikinio džiazo romantikas, vertinantis tradicijas ir kartu mėgstantis naujoves.

Geraldą Cleaverį išugdė Detroito muzikos scena. Įkvėptas tėvo būgnininko Johno Cleaverio, jis anksti pradėjo groti būgnais, o mokykloje taip pat smuikavo, grojo trimitu.

Dar paauglystėje G.Cleaveriui teko muzikuoti su Detroito džiazo meistrais Ali Muhammadu Jacksonu, Lamontu Hamiltonu, Earlu Van Riperiu ir Pancho Hagoodu. Baigęs Mičigano universitetą, būgnininkas grįžo į Detroitą dėstyti, čia dirbo su Rodney Whitakeriu, A.Spenceriu Barefieldu, Marcusu Belgrave'u, Donaldu Waldenu, Wendelliu Harrisonu ir daugeliu kviestinių įžymybių, tarp jų - Tommy Flanaganu, Kenny Burrellu, Franku Fosteriu, Howardu Johnsonu, Diana Krall, Donu Byronu.

1995-aisiais būgnininkas tapo Mičigano universiteto docentu, 2002-aisiais jis persikėlė į Niujorką. Scena G.Cleaverį suvedė su daugybe improvizacinės muzikos legendų - Henry Threadgillu, Roscoe Mitchellu, Matthew Shippu, Williamu Parkeriu, Craigu Tabornu, Charlesu Gayle'u, Dave'u Douglasu, Timu Berne, Ellery Eskelinu, Miroslavu Vitousu ir kitais.